Antroje vietoje atsidurs prie elektros tinklo jungiamos (plug-in) hibridinės transporto priemonės (37,4 proc.), o likusią dalį sudarys hibridiniai sunkvežimiai (8 proc.), rodo „Reportlinker“ atliktas rinkos tyrimas.
„DKV Euro Service Baltikum“ vadovas Artūras Michejenko sako, kad ženklios permainos elektromobilumo srityje visų pirma prasidės fiziniams asmenims priklausančių automobilių segmente, o tik vėliau atkeliaus į komercinio transporto sektorių. Ir tai įvyks ne greičiau nei per 5 metus.
Pasak A. Michejenko, permainas sistemoje lems padidėjusi paklausa, kol jos nėra, nėra ir investicijų į sistemos pertvarką. Arba jos dar tik planuojamos.
DKV, kartu su Vokietijos energetikos milžinu „innogy SE“, sutarė dėl viešo europinio elektromobilių įkrovimo tinklo, skirto komercinės paskirties transporto priemonių parkų operatoriams, kūrimo. Šiam tikslui įgyvendinti dvi bendrovės steigia bendrą įmonę.
Su tuo, kad elektromobilumo proveržis prasidės lengvųjų automobilių sektoriuje, sutinka ir VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas doc. dr. Darius Bazaras.
„Tiesa, privačių lengvųjų automobilių savininkai technologinį proveržį turėtų pajusti greičiausiai, nes šioje srityje ši technologija yra pritaikoma lengviausiai ir jau sėkmingai veikia.
Krovinių vežimo verslo eilė ateis iškart po to, bet jis turės būti pasiruošęs ir išsprendęs ne tik techninius, bet ir organizacinius ir vadybos klausimus, t. y. bus reikalinga sukurti naują techninio aptarnavimo ir aprūpinimo sistemą, naujai organizuoti maršrutus, ieškoti naujų technologinių ir vadybinių sprendimų, kurie teisingai veiktų dirbant ar organizuojant verslą su elektra varomomis transporto priemonėmis“, – sakė dr. D. Bazaras.
Ateis po truputį
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Vytautas Kleinauskas sukonkretino prognozes pagal sunkiojo komercinio transporto sritis.
„Manome, kad jau artimiausiu metu, ypač didesni vežėjai, išbandys elektrinius sunkvežimius. Pirmiausiai jie turėtų išpopuliarėti atliekant regioninius ir distribucinius pervežimus. Tai yra tuomet, kai nuvažiuojamas kilometražas yra sąlyginai mažas, žinomos sunkvežimio sustojimo vietos ir galimybės pakrauti baterijas.
Šiandieninėmis sąlygomis elektrinius sunkvežimius sėkmingai eksploatuoti galima tik gerai suplanavus jų maršrutus, nuvažiuojamą atstumą ir galimybę turėti prieigą prie elektros energijos.
Tolimųjų reisų sunkvežimių segmentas turėtų būti paskutinis, kuriame bus pradėtos naudoti šios technologijos, tam reikės užtikrinti ir pakankamą sunkvežimių nuvažiuojamą atstumą ir tinkamą įkrovos stotelių tinklą.“
„Iš esmės, ši technologija nėra revoliucinė – elektra varomi automobiliai buvo gaminami praktiškai automobilių gamybos pradžioje, deja, dėl objektyvių priežasčių jie neįsitvirtino. Dabartinė situacija – tarsi būklė, kuriai yra reikalingas teisingas pastūmėjimas, nes susiduriame su technologinio lūžio akistata“, – pridūrė D. Bazaras.
V. Kleinauskas taip pat priminė, jog pokyčio atskaitos tašku galime laikyti Europos Komisijos nustatytus reikalavimus dėl CO2 kieko mažinimo.
„Nors rinkoje jau yra galimybė įsigyti elektrinius sunkvežimius, vis tik jų galimybės kol kas yra ribotos, visų pirma dėl esamos infrastruktūros.
Be to, dažnai jie nėra tokie konkurencingi kaip dyzeliniai sunkvežimiai, nes gali atlikti tik tam tikrus pervežimus ir ne kiekvienas vežėjas gali sau leisti juos sėkmingai eksploatuoti. Vis tik mokslo ir technologijų raida šioje srityje pastaraisiais metais itin didelė, o taikomi nauji reikalavimai ekologijai ir transporto parkams artimiausiu metu elektrinius sunkvežimius padarys pakankamai konkurencingus ir patrauklius vežėjams.
Jau dabar žinoma, kad ir mobilumo pakete, ir baltojoje knygoje siekiama išmetamą CO2 kiekį sumažinti 30 proc. iki 2030 m. (lyginant su 2021 m. lygiu), tad tai yra labai geras atskaitos taškas. Jeigu Europos Komisija griežtai laikysis šio plano, jau iki 2030 m. elektra varomų sunkvežimių skaičius išaugtų šimtais kartų.“
Nuo 2025–2030 metų kai kurios Vakarų Europos šalys ketina plėsti žemos emisijos zonas, uždrausdamos dyzeliu ir benzinu varomų variklių naudojimą, o tai neišvengiamai prisidės prie spartesnės elektromobilių ir hibridinių transporto priemonių gamybos ir naudojimo.
Elektros perdavimo sistema – pasenusi
Tačiau specialistai pastebi, kad pagrindinė efektyvaus elektromobilumo funkcionavimo problema slypi kur kas giliau.
„Pagrindinė problema yra tinkamos elektros perdavimo sistemos nebuvimas. Šiuo metu esanti sistema yra pasenusi. Įsivaizduokime, kad jau rytoj Vilniuje 30 procentų automobilių sudaro elektromobiliai.
Ir jei bent 20 procentų jų savininkų grįžę iš darbo, maždaug tą pačią valandą, įkrovimo stotelėse paliktų elektromobilius krautis per naktį, visame Vilniuje, ar bent keliuose rajonuose, žmonės greičiausiai liktų be elektros. Ką jau kalbėti apie kelis šimtus ar tūkstančius krautis paliktų sunkvežimių“, – teigė A. Michejenko.
„Esminė, paprasta ir jau sprendžiama problema, dėl kurios ši technologija kol kas nėra taip plačiai paplitusi – tai energijos kaupiklių ir atitinkamos infrastruktūros – pakrovimo stotelių – prieinamumo problematika.
Tačiau Europos mokslininkai intensyviai dirba spręsdami energijos kaupiklių problemą, tad tikėtina, kad sėkmės atveju, per artimiausius 5 metus situacija turėtų reikšmingai pasikeisti, įskaitant ir krovinių vežimo verslą“, – papildė D. Bazaras.
V. Kleinausko nuomone, komercinio transporto sektoriaus elektromobilumo vystymąsi stabdo reikalingų teisės aktų stoka.
„Šiuo metu pasigendama teisės aktų ar kitų iniciatyvų, kurios skatintų elektrinių sunkvežimių naudojimą. Be to, ne paslaptis, kad elektriniai sunkvežimiai dažnai siejami ir tapatinami su transporto priemonės galimybe pačiai save pilotuoti.
Gamintojų praktika ir pavyzdžiai rodo, kad tokios transporto priemonės jau sukurtos ir gali tinkamai dalyvauti eisme, nekeliant kitiems eismo dalyviams pavojaus. Tačiau labai mažai valstybių yra priėmusios reikiamus teisės aktus, kurie leistų savavaldėms transporto priemonėms pasirodyti viešuosiuose keliuose. Iki šiol abejojama jų saugumu.
Visuomenės pozicija savavaldžių sunkvežimių atžvilgiu nėra tinkama jų eksploatacijai. Tai gali būti priežastis, kodėl yra delsiama su reikiamų teisės aktų priėmimu ir atliekami vis išsamesni tyrimai, kurie atsakytų į visus klausimus.“
„Sėkmingas elektromobilių gyvavimas rinkoje neįsivaizduojamas be tinkamos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros. Be to, svarbu, kad krovimo tinklas būtų ne tik plečiamas, bet ir daromas kuo išmanesnis.
Mūsų planuojama įsteigti bendra įmonė suteiks darbuotojams galimybę įkrauti savo transporto priemones nepriklausomai nuo to, kokio tiekėjo paslaugomis naudojasi, o visos išlaidos bus pateikiamos vienoje sąskaitoje faktūroje“, – pridūrė A. Michejenko.
