„1995 metais čia buvo plynas laukas, viename iš buvusių pastatų veiklą pradėjo keturių žmonių kolektyvas, kuri per savaitę galėjo suremontuoti penkis automobilius.
Šiandien čia – vienos moderniausių automobilių remonto dirbtuvių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse“, – istoriją prisiminė įmonės vadovas Ąžuolas Volkas.
Kompanija bendradarbiauja su privačiais asmenimis bei draudimo bendrovėmis, o siekiant optimizuoti kaštus reikalinga masto ekonomija – kuo daugiau remontuojamų automobilių.
Vienu metu jų „Autoforte“ galės būti tvarkoma apie 130.
Per metus įmonės maždaug 2 500 kvadratinių metrų ploto įmonės patalpose iki šiol buvo sutvarkoma apie 3 000 automobilių, patalpas išplėtus iki 4 000 kvadratinių metrų, planuojama darbų apimtis – per 5 000 transporto priemonių.
Tai – apie penki procentai visos Lietuvos kėbulų remonto rinkos, nes statistiškai apie 100 tūkst. lengvųjų automobilių kasmet patenka į didesnius ar mažesnius eismo įvykius.
Svarbiausia – valdyti procesus
Siekdamas efektyvumo „Autofortas“ turėjo optimizuoti darbus. Šiandien jo veikla primena fabriką: visi procesai sustyguoti, kiekvieno vykdymas žymimas, o pabaigoje atliekama reglamentuota kontrolės procedūra.
Kėbulų remonto dirbtuvių specialistams nereikia dirbti jokio pašalinio darbo.
Užsakymų priėmimu, sąmatų derinimu, darbų paskirstymu ir kitomis procedūromis rūpinasi tuos procesus išmanantys administracijos darbuotojai.
Kiekvieną rytą vidinėje įmonės sistemoje remonto specialistai mato priskirtus darbus, numatomą jų trukmę, o atlikę juos, pavyzdžiui, paruošę dažyti automobilio dureles, iškart joje pažymi.
Tuomet signalą gauna meistras, kuris priskiria tas dureles dažytojui, kuris greičiausiai atsilaisvins.
Šis toje pačioje sistemoje pamato jam priskirtą darbą, o jį atlikęs taip pat pažymi. Tuomet durelės keliauja pas dar kitos specifikacijos meistrą ir t. t. Visas remontas – konvejerio principu.
Be to, apie remonto eigą klientas gali būti informuojamas realiu laiku, t. y. specialioje interneto duomenų bazėje patikrinti, kokios stadijos yra jo paliktas automobilis.
„Norėdami atitikti šiuolaikinius reikalavimus, turime užtikrinti našumą ir naudotis naujausiomis technologijomis.
Būdami lyderiai ir siekdami didžiausio efektyvumo, privalome visuomet įsigilinti į rinkos realijas, kontroliuoti procesus“, – teigia Ą. Volkas.
Modernūs įrenginiai
„Autofortas“ jau anksčiau galėjo remontuoti visą kėbulą: įmonės patalpose buvo modernus ir bene pažangiausias rinkoje važiuoklės diagnostikos ir suvedimo 3D stendas, tik 2015 metais Europoje pristatytas ultragarsinis kėbulo geometrijos matavimo stendas ir geometrijos atstatymo sistema.
Didžiausias technologinis naujų patalpų atnaujinimas – aukščiausios kokybės automobilio spalvos nustatymo įranga.
„Autoforto“ specialistai pasakoja, kad spalvą parinkti nėra paprasta. Gamintojai turi daugybę skirtingų atspalvių, kiekvienas modelis dažomas vis kitaip.
Netgi skirtingų to paties automobilio kėbulo detalių, pavyzdžiui, sparnų bei buferių, atspalviai yra ne vienodi: vienos pusės sparnas gali būti vieno tono, antros – kito.
Iš akies nustatyti tikslią automobilio spalvą yra neįmanoma, tad specialistai naudoja modernius skenerius. Jais nuskenuojama spalva, duomenų bazėje surandami atitikmenys, konkretus kodas ir spalvinė formulė. Joje – apie 10 pigmentų.
Norint gauti kilogramą dažų, kiekvieno jų masė matuojama šimtosiomis gramo dalelėmis. Jeigu tam tikro komponento bus ne 95,73 gramo, kaip nurodyta formulėje, o daugiau ar mažiau, atspalvis bus ne tas.
Ne specialisto akis to gal ir nepastebės, tačiau geras skeneris arba patyręs meistras skirtumą jau pamatys.
Dažymui reikia įgūdžių
Vienas sudėtingiausių ir labiausiai specifinių kėbulo darbų yra pats dažymas.
Procesui reikalingi tik du asmenys – dažytojas ir tinkamą atspalvį parenkantis spalvų specialistas – tačiau jų kompetencija turi būti labai aukšta.
Automobilius gamyklose dažniausiai dažo robotai, tačiau paskutinį sluoksnį užpurškia žmogus.
Taip daroma, kad būtų lengviau nutikus avarijai, mat atkartoti roboto dažymo žmogaus rankomis neįmanoma, o kamerų su robotais automobilių remonto dirbtuvės neturi.
Be to, atkartoti ir kitų sąlygų neįmanoma: dažai automobilių gamykloje įkaitinami iki maždaug 130 laipsnių, o remonto dirbtuvėse – daugiausia iki 65, nes esant aukštesnei temperatūrai pradėtų lydytis aplinkos detalės.
Spalva priklauso ne tik nuo kėbulo detalės paruošimo, jos parinkimo, bet ir paties dažytojo – kokiu kampu jis pakreips pulverizatorių, kokio atstumo laikysis nuo detalės ir t. t.
Netgi oro slėgis turi įtakos galutiniam atspalviui. Žinoma, jį labai veikia ir dažymo įrangos būklė, jos kokybė, o taip pat – pati kamera.
Beje, būtent dažymo procesas yra vadinamasis butelio kakliukas kiekvienose kėbulų remonto dirbtuvėse – visos trys „Autoforto“ kameros veikia beveik nesustodamos.
