Visi trys šiame greitkelio ruože žuvę žmonės – pėstieji.
Jau po pirmųjų dviejų žūčių policijos pareigūnai kreipėsi į valstybės įmonę „Automagistralė“ prašydami pavojingame greitkelio ruože įrengti tvoras, kurios sulaikytų į magistralę besiveržiančius pėsčiuosius.
Vietoj prašomų vienuolikos kilometrų ilgio tvoros pareigūnams buvo pažadėta tvora aptverti dviejų kilometrų magistralės atkarpą, tačiau ir šis pažadas iš dalies buvo ištesėtas tik po to, kai šią juodąja dėme tapusią automagistralės atkarpą paženklino dar vieno pėsčiojo žūtis.
Mirtinai sužalojo 39 metų vyrą
Pėsčiuosius traukiantis autostrados Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas Raseinių rajone driekiasi šalia Viduklės, Nemakščių, Užkalnių gyvenviečių.
Ir vienoje, ir kitoje autostrados pusėje, be šių gyvenviečių, yra ir keletas kaimų bei sodybų.
„Į šį pėstiesiems pavojingą aotomagistralės ruožą dėmesį atkreipiau vos pradėjęs vadovauti Raseinių rajono policijos komisariatui“, – portalui lrytas.lt sakė Raseinių rajono policijos komisariato viršininkas Marijus Macis.
Pernai sausio 8-ąją netoli Užkalnių gyvenvietės, autostrados Vilnius–Kaunas–Klaipėda 202 kilometrą žyminčioje vietoje, automobilis „Audi A6“ partrenkė ir mirtinai sužalojo staiga į važiuojamąją dalį išėjusį 39 metų vyrą.
Naktį avarijos auka tapęs pėsčiasis vilkėjo tamsios spalvos drabužiais, neturėjo nei šviesą atspindinčios liemenės, nei atšvaitų.
Žuvo ir du pensininkai
Po šios nelaimės nespėjus prabėgti nė dviem mėnesiams, kovo 4-ąją autostrados Vilnius–Kaunas–Klaipėda 191-ajame kilometre, netoli Viduklės, mikroautobusas „Volkswagen Crafter“, važiuodamas pirmąja eismo juosta, partrenkė ja ėjusią 83 metų moterį. Nuo patirtų sužalojimų pėsčioji mirė įvykio vietoje.
Naktį autostrada ėjusi moteris taip pat nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės, prie rūbų nebuvo prisisegusi atšvaito.
Dar vienas pėsčiasis autostrados Vilnius–Kaunas–Klaipėda 195-ajame kilometre, netoli Nemakščių gyvenvietės, žuvo pernai lapkričio 5-ąją.
Automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo naktį į autostradą išėjusį 79 metų vyrą. Jis tamsiu paros metu taip pat nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės ir nebuvo prisisegęs atšvaitų.
Kelią pėstiesiems pastotų tvora
„Be šio, juodąja dėme tapusio keliolikos kilometrų kelio ruožo, kitų vietų Raseinių rajone, kur sistemiškai žūtų pėstieji, nėra“, – liūdnai konstatavo Raseinių rajono policijos komisariato viršininkas M.Macis.
Pasak viršininko, kontroliuoti pėsčiųjų judėjimą tokioje palyginti ilgoje autostrados atkarpoje policijos pareigūnams yra faktiškai neįmanoma.
„Mano manymu, vienintelė efektyvi saugos priemonė čia galėtų būti pėstiesiems kelią į autostradą užkertanti tvora“, – sakė pareigūnas.
Kelininkų atsakymas nuvylė
Dėl tvoros įrengimo pavojingame greitkelio ruože Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kuriam priklauso Raseinių rajono policijos komisariatas, Kelių tarnybos tarnybos viršininkas Robertas Radavičius į valstybės įmonę „Automagistralė“ kreipėsi pernai kovo mėnesį, po dviejų pėsčiųjų žūtimi čia pasibaigusių eismo įvykių.
Pareigūnas siūlė pėsčiuosius nuo važiuojamosios dalies atitveriančias tvoras įrengti dviejose autostrados atkarpose: nuo 185,00 km iki 192,150 km bei nuo 201,00 km iki 205,00 km.
Automagistralę prižiūrinčių kelininkų atsakymas pareigūnų nepaguodė. Kelininkai užsiminė svarstantys galimybę vietoj siūlomos pastatyti 11 kilometrų ilgio tvoros pastatyti pėsčiųjų judėjimą ribojančią 2 kilometrų ilgio tvorą ir įrengti 4 kilometrų ilgio ruožo apšvietimą.
Pernai kovo 17 dieną R.Radavičių pasiekusiame rašte buvo nurodyta, kad „Automagistralė“, atlikusi eismo įvykių analizę, Lietuvos automobilių kelių direkcijai pasiūlė pirmajame etape įrengti kelią pėstiesiems pastosiančią tvorą (nuo 190,100 km iki 192,143 km), antrajame etape – įrengti kelio apšvietimą (nuo 190,100 km iki 194,000 km).
Skambino pavojaus varpais
Tačiau kelininkų pažadai ir liko tik pažadais, kol pernai lapkričio 5-ąją pavojingoje autostrados atkarpoje buvo mirtinai sužalotas dar vienas pėsčiasis.
„Dėl tokios apverktinos padėties pakartotinai kreipėmės į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, prašėme kuo skubiau įrengti kelią į automagistralę pėstiesiems užkertančią 16 kilometrų ilgio tvorą.
Pernai lapkritį pats raštu kreipiausi į Raseinių rajono merą prašydamas tarpininkauti sprendžiant tvoros įrengimo problemą“, – sakė Raseinių rajono policijos komisariato viršininkas M.Macis.
Tarpininkauti, kad Susisiekimo ministerija kuo skubiau svarstytų klausimą dėl pėsčiųjų saugumą užtikrinti galinčių inžinerinių statinių įrengimo, Policijos departamento vadovybės prašė ir Šiaulių apskrities policijos komisariato viršininkas Ramūnas Sarapas.
Šiaulių apskrities policijos vadovo manymu, juodąja dėme tapiusioje atkarpoje pėsčiųjų saugumą užtikrintų ne tik autostradoje Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo 189 iki 205 kilometro įrengtos tvoros, bet ir šiame kelio ruože įrengta vidutinio greičio matavimo sistema.
Įvykdė dalį pažadų
Po šių kreipimųsi kelininkai sujudo, tačiau vietoj prašomo 16 kilometrų ruožo tvorą įrengė vos kilometro ilgio atkarpoje.
„Mums neliko nieko kito, kaip dar kartą kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos ir prašyti kuo skubiau įrengti tvorą, atskiriančią greitkelį nuo pėsčiųjų, daug didesnėje pavojingo ruožo atkarpoje.
Mano manymu, optimali pėsčiųjų žuvimo prevencija taptų jų patekimą į važiuojamąją dalį ribojančios tvoros įrengimas automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 189 iki 205 kilometro.
Tai padarius pėsčiųjų saugumas būtų garantuotas gana gausiai apgyvendintoje vietovėje nuo Viduklės iki pat Kryžkalnio“, – sakė M.Macis.
Tapo tik prižiūrėtojais
Greitkelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda priežiūrą vykdžiusi įmonė „Automagistralė“, kurios vadovams buvo siunčiami prašymai dėl tvoros įrengimo, pernai rudenį buvo reorganizuota.
Po reorganizacijos „Automagistralė“ tapo VĮ „Kelių priežiūra“ Automagistralės padaliniu.
Šio padalinio direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rinkevičius portalui lrytas.lt sakė, kad dabar jie tik vykdo magistralinio kelio priežiūrą, o strateginius sprendimus priima Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos.
Tvora – ne panacėja?
„Taip, mes stebime eismo saugumo situaciją magistralėje, apie pastebėtas tendencijas informuojame LAKD.
Lietuvos automobilių kelių direkcijai adresavome ir mums siųstą policijos pareigūnų paklausimą dėl tvorų įrengimo Raseinių rajonu besidriekiančios magistralės atkarpoje, teikėme ir savo pasiūlymus.
Dėl siūlymo įrengti net šešiolikos kilometrų ilgio tvorą automagistralės ruože nuo Viduklės iki Kryžkalnio aš turiu savo nuomonę.
Autostradą pėsčiomis kirsti dažniausiai bando ne šių didesnių miestelių gyventojai, o tie, kurie gyvena šalia autostrados esančiose sodybose.
Pastatyta tvora taip pat negarantuoja, kad pėstieji nemėgins jos perlipti. Tokių pavyzdžių apstu Kauno rajone, kur dalis juo besidriekiančios autostrados buvo aptverta tvora.
Čia kaltas pačių savo gyvybės nebranginančių žmonių mentalitetas“, – sakė M.Rinkevičius.
Inicijavo vertinimo procedūrą
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriui vadovaujanti Dovilė Krasauskaitė apie padėtį autostrados Raseinių rajono ruože ir čia rengiamas įgyvendinti saugumo priemones adresavo LAKD Komunikacijos skyriaus specialistams.
Nusiuntus klausimus jiems buvo gauti apibendrinti atsakymai.
– Kodėl pernai pavasarį gavus policijos pareigūnų prašymą dėl tvorų įrengimo dviejose 11 kilometrų ilgio autostrados atkarpose buvo nuspręsta, kad pėsčiųjų saugumą gali užtikrinti vos 2 kilometrų ilgio tvora ir 4 kilometrų kelio ruožo apšvietimas? Kodėl nieko nesiimta gerą pusmetį, kol pernai minėtame kelio ruože vėl žuvo pėsčiasis? – paklausė lrytas.lt LKAD Komunikacijos skyriaus specialistų.
– Kelių direkcija nuolat stebi saugaus eismo situacijos pasikeitimus valstybinės reikšmės keliuose.
Norime informuoti, kad magistralinio kelio A1 ruože nuo 189 iki 205 km 2009–2016 metais, Kelių direkcijai žinomais duomenimis, nebuvo įvykę nė vieno įskaitinio eismo įvykio, kurio metu būtų žuvę pėstieji.
2011–2012 užfiksuoti du eismo įvykiai, kurių metu pėstieji buvo sužeisti.
2017 m. minėtame kelio ruože, skirtingose vietose, įvyko 3 įskaitiniai eismo įvykiai. Siekiant išsiaiškinti esamą situaciją ir nustatyti priemones, kurios ribotų pėsčiųjų patekimą į automagistralę, kur pėsčiųjų eismą draudžia Kelių eismo taisyklės, inicijuotas magistralinio kelio A1 ruožo nuo 189 iki 205 km poveikio kelių saugumui vertinimo procedūros atlikimas.
Kelių direkcija, gavusi poveikio kelių saugumui vertinimo rezultatus, planuos atitinkamų priemonių įgyvendinimą.
– Kas buvo padaryta gerinant pėsčiųjų saugumą šiame autostrados ruože?
– Automagistralė – nuolat prižiūrimas ir sistemingai tobulinamas kelias.
Šioje atkarpoje, specialistų nustatytose vietose, buvo įrengta ne viena eismo saugą gerinanti priemonė.
Pavyzdžiui: įrengtas apšvietimas 203,16–204,86 km, 183,76–193,806 km panaikintas apsisukimas ir įrengta tinklo tvora (192,086 – 193,175 km skiriamojoje juostoje), ribojanti žmonių ėjimą per magistralinį kelią, kelio rekonstravimo metu įrengtos kitos eismo saugumą gerinančios priemonės.
– Kodėl buvo apsiribota tik kilometro ilgio tvora? Ar įrengtas žadėtas kelio ruožo apšvietimas?
– 2011 m. skiriamojoje juostoje 192,086 – 193,175 km buvo įrengta tinklo tvora, ribojanti žmonių ėjimą per magistralinį kelią.
Ruožas parinktas eismo saugos specialistų, įvertinant daugelį kriterijų, tokių kaip eismo intensyvumas, pėsčiųjų eismo intensyvumas, eismo įvykių dažnumas ir pobūdis, faktinis transporto priemonių greitis ir kt., kurie apibūdina šios kelio infrastruktūros svarbą eismo saugos atžvilgiu.
Apšviestas kelio ruožas yra nuo 203,16 iki 204,86 km.
Trys žūtys – dar ne juodoji dėmė
– Ar gavote prašymą dėl 16 kilometrų ilgio tvoros ir vidutinio greičio matuoklio šiame ruože įrengimo? Kaip vertinate tokį pareigūnų prašymą?
– Dėl minėto kelio ruožo Kelių direkcija 2017 m. lapkričio 24 d. gavo Vidaus reikalų ministerijos raštą, kuriame buvo prašoma skubiai svarstyti atitinkamų inžinerinių priemonių minėtame automagistralės ruože įrengimą.
Prašymas yra vertinamas ir artimiausiu metu planuojamos eismo saugumą gerinančios priemonės.
– Kokių priemonių ketinate imtis didinant pėsčiųjų saugumą šioje juodąja dėme tapusioje autostrados atkarpoje?
– Norime atkreipti dėmesį, kad automagistralėje pėsčiųjų eismas yra draudžiamas, todėl šiame kelyje reikia užtikrinti ne pėsčiųjų saugumą, o jų nepatekimą į šį kelią ir jiems reikiamą judrumą.
Todėl saugaus eismo specialistai spręs, kurios priemonės yra tinkamiausios.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad juodoji dėmė – kelio ruožas, kuriame yra padidėjęs avaringumas ir rodikliai yra pasiekę arba viršiję ribines reikšmes.
Pagal nustatytą metodiką šis kelio ruožas juodąja dėme nelaikomas.
Vykdė vyriausybinę programą
Kalbos apie eismo dalyvių, tarp jų ir pėsčiųjų, saugumo užtikrinimą liejasi lyg iš gausybės rago – viena po kitos vyksta prevencinės akcijos, kuriamos valstybinės programos.
Pagal 2011 metais dar premjero Andriaus Kubiliaus pasirašytą Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011-2017 metų programą buvo užsibrėžta gerinti saugaus eismo būklę Lietuvoje ir pasiekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 milijonui šalies gyventojų, mūsų šalis atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių (ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų vienam milijonui gyventojų).
Dviem svarbiausiais šios programos prioritetais tapo saugus eismo dalyvių elgesys ir kelių saugumas.
Programos rengėjai akcentavo kelių infrastruktūros saugumo pėstiesiems ir dviratininkams didinimą ir avaringų ruožų bei juodųjų dėmių skaičiaus mažinimą.
Iškeltų uždavinių neįgyvendino
Kaip rodo pastarųjų metų eismo įvykių statistika, programoje iškelti tikslai nebuvo įgyvendinti.
Pernai šalyje įvyko 3192 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 192 žmonės (iš jų 68 pėstieji).
Pernai Lietuvoje per eismo įvykius žuvusiųjų skaičius milijonui gyventojų siekė 68, o ne 60, kaip buvo numatyta Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011-2017 metų programoje.
