Čia patruliuojantys pareigūnai LRT radijo žurnalistams, rengiantiems projektą „Aplink Lietuvą“, papasakojo apie didžiausius iššūkius šiame kelyje ir kaip išvengti skaudžių avarijų.
Magistralinis kelias A14, vedantis iš Vilniaus į Uteną, laikomas vienu baisiausių šalyje. Jis turi ir daug pravardžių: geležinkelis, „betonkė“, aerodromas. Dar kiti jį vadina Molėtų plentu. Šis kelias – ir pavojingas, ir nekokybiškas.
Nutiestas iš betono, anksčiau naudoto stambiaplokščių daugiabučių statybai, šis kelias yra tikra kančia juo važiuojantiems vairuotojams. Žiemą kelią išvagoja duobės, o vasarą, esant karštam orui, pakilusios betoninės dangos plokštės suformuoja net tramplinus.
Iki šiol šiuo keliu važiuojantiems vairuotojams būdavo duodamas vienintelis patarimas – pasirinkti saugų greitį. Automobilių kelių direkcija žada šį kelią tvarkyti etapais – darbus planuojama pradėti jau šį pavasarį.
Automobilių direkcija informavo, kad sutvarkyti visus kelio ruožtus ketinama iki 2022-ųjų, įrengiant 2+1 juostų sistemą, kai vidurine eismo juosta būtų galima važiuoti, priklausomai nuo eismo intensyvumo.
Kaip skelbė BNS, apie būtinybę atnaujinti kelią Vilnius–Utena pradėta kalbėti 2013 metais, 2014 metais Algirdo Butkevičiaus vyriausybė pritarė, kad atnaujinimas būtų įgyvendintas viešosios ir privačiosios partnerystės būdu, o Seimas po ilgų diskusijų tam pritarė tik 2015-ųjų pabaigoje.
1985 metais pastatyto kelio, kurio danga pagaminta iš cementbetonio, priežiūra nuolat brangsta, nes ji yra sutrūkinėjusi, atsinaujina plyšiai, deformuojasi siūlės.
Siūlo būti atidiems ir įvertinti pavojus
Gediminas Kviklys, Utenos vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių būrio specialistas, sako, kad šis kelias – vienintelis toks Lietuvoje. Viena didžiausių jo bėdų – kad šis kelias yra seniausias ir neremontuotas ilgą laiką.
„Šie betono luitai žiemą apšerkšnija ir tai yra labai slidi kelio danga, slidesnė už asfaltą. Vasarą luitai pakyla. Kodėl šis kelias probleminis? Šitą klausimą reikėtų adresuoti Automobilių kelių direkcijai, kurie skirsto lėšas remontui ir priežiūrai.
Jų reikėtų paklausti, kodėl tiek metų neremontuoja šio kelio. Mes – Kelių policija – to pakeisti negalime“, – kalbėjo G. Kviklys. Būtent Utenos apskrities kelių policija prižiūri dalį kelio Vilnius–Utena.
Pašnekovas LRT radijui teigė, jog šiame kelyje nuolat budi Kelių policijos pareigūnai, vykdomas greičio kontrolės ir saugaus eismo užtikrinimas.
„Žinoma, didelė atsakomybė tenka ir patiems vairuotojams. Dažniausiai šiame kelyje eismo įvykiai nutinka tuomet, kai automobilis išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, kai išvažiuojama neįvertinus atstumo iki kito automobilio.
Dar vienas pavojus – kai automobilis išvažiuoja iš šalutinio kelio į pagrindinį. Tada įvyksta skaudžiausi eismo įvykiai. Be abejo, didelė problema šiame kelyje yra greičio viršijimas. Yra keli stacionarūs greičio matuokliai, žinoma, kelyje dirba ir nežymėti policijos automobiliai, ypač dažnai jie budi avaringuose ruožuose“, – pasakojo G. Kviklys.
Vis dėlto, pasak LRT radijo kalbinto pareigūno, dažniausiai šiame kelyje fiksuojami techniniai eismo įvykiai – žuvusiųjų ar sužeistųjų šiame kelyje būna nedaug, nors yra įvykę ir tragiškų eismo įvykių, pasibaigusių žmonių mirtimi.
„Yra ir pavojingesnių kelių už šį. Tuo metu važiavimas šiuo keliu primena važiavimą traukiniu, nes tarp blokų užpiltas smalos lydinys – važiuojant garsas būna kaip traukinyje. Tenka apgailestauti, kad kasmet kelyje vis daugiau duobių.
Kai kurie vairuotojai vengia važiuoti šiuo keliu, renkasi kitus kelionės maršrutus“, – pasakojo pareigūnas.
Reikia laiko
Jo žodžiais, Lietuvos vairuotojų kultūra auga, tačiau viskam reikia laiko: „Po truputį ugdome vairuotojus, turime ir saugaus eismo klases, kuriose mokome būsimus vairuotojus, pareigūnai dirba bendruomenėse.
Bet perauklėti visų vairuotojų neįmanoma. Prieš šešerius metus atėjęs dirbti į policiją mačiau daugiau grubių pažeidimų, lenkimų sankryžose ar draudžiamuose kelių ruožuose. Dabar situacija šiek tiek pagerėjo.
Vairuotojai turėtų labiau suprasti vieni kitus: jei kas nors ketina jus aplenkti – galbūt galite šiek tiek pasitraukti, sulėtinti greitį, leisti saugiau aplenkti. Niekada nereikia aštrinti padėties.“
Pareigūnas norėtų, kad Lietuvos vairuotojai mokytųsi iš kitų Europos šalių, kur vairavimo kultūra dar geresnė.
„Žiūrėkite į Europos šalių pavyzdžius. Jei lenkti draudžiama – nelenkite. Galbūt Lietuvoje išplitusi mada skubėti, greičiau kur nors atvažiuoti. Bet įvertinkite tai, kad skubėdami tikslo galite ir nepasiekti.
Žinote, daug kas galvoja, kad nutiesus asfaltą bus saugiau. Bet ar tikrai bus saugiau, jei greitis bus ne 90 km/val., o 120 km/val.? Nebus saugiau.
Sutaupysite galbūt 5 minutes, bet gali padidėti rizika patekti į eismo įvykį. Valstybės atkūrimo šimtmečio proga linkėčiau būti pilietiškesniems, taip pat – šaltesnių žiemų ir šiltesnių vasarų. To dabar tikrai trūksta“, – LRT radijui kalbėjo G. Kviklys.
