Šiemet tokių laimingųjų – trisdešimt, jiems grąžinta per 26 tūkst. eurų. Tik ar visi nukentėję vairuotojai žino apie šią galimybę?
Kaunietis Donatas pernai sausį mieste įvažiavo į duobę ir apgadino savo automobilį. Tačiau vyras nesutriko.
Iškvietė pareigūnus, tinkamai sutvarkė dokumentus ir žalą jam atlygino Kauno miesto savivaldybė.
Pinigus atgavo greitai
„Važiuodamas rytą į darbą apie 7 val. 30 min. Piliakalnio gatvėje tamsiuoju paros metu neapšviestoje ir jokiais skiriamaisiais kelio ženklais nepaženklintoje vietoje įvažiavau į duobę.
Sustojęs apsižiūrėjau, jog sugadintas ratas ir prakirsta padanga. Paskambinau 112 ir paprašiau, kad atvyktų policija“, – kone metų senumo įvykį prisiminė kaunietis.
Atvykę pareigūnai nubraižė eismo įvykio vietos schemą ir liepė vairuotojui dar tą pačią dieną nuvykti į kelių policijos Eismo įvykių registravimo skyrių ir užpildyti dokumentus.
„Po pusantros savaitės paštu gavau atsakymą iš to paties skyriaus, kad nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Per tą laiką susitvarkiau automobilį. Už remontus ir padangą pasiėmiau sąskaitas faktūras savo vardu“, – pasakojo kaunietis.
Automobilio remontas atsiėjo apie 250 eurų. Juos per mėnesį nuo kreipimosi dienos Donatui grąžino Kauno savivaldybė.
„Su visais turimais dokumentais ir sąskaitomis Kauno savivaldybėje pateikiau prašymą. Po kelių savaičių gavau atsakymą, jog patenkina mano prašymą ir per 30 dienų apmokės žalą. Ir nepraėjus mėnesiui gavau visus pinigus, kuriuos pagrindžiau sąskaitomis“, – dėstė vairuotojas.
„Savivaldybėje žmonės reagavo labai normaliai. Vieninteliai pareigūnai šypsojosi ir sakė, jog nieko nepešiu. Vis dėlto tiesą radau“, – tikino Donatas.
Nežino apie žalos atlyginimą
Ne tik kai kurie pareigūnai, bet ir dalis vairuotojų netiki, kad miestas sumoka už automobilio apgadinimą. Tai atskleidė diskusija socialiniuose tinkluose, vienoje vairuotojų grupėje.
Vienam vyrui pasidalijus nuotrauka su į duobę įlėkusio automobilio apgadintu ratu antrasis pasidomėjo, ar šis iškvietė policiją ir užfiksavo įvykį.
„O kam?“ – nesuprato vairuotojas. „Kad atgautum žalą“, – paaiškino antrasis. „Veltis į teismus aš nenoriu“, – tikino pirmasis. Jis negalėjo patikėti, kad užtenka pateikti dokumentus apie įvykį ir prašymą savivaldybei.
Jį palaikė ir daugiau vairuotojų. Esą savivaldybė žalos negrąžina. Be kita ko, policijos pareigūnai esą dar ir baudą už eismo įvykį paskiria.
Bijo norinčių pasipelnyti
Kad žala padengiama, „Laikinajai sostinei“ patvirtino ir Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
„Yra komisija, kuri analizuoja ir sprendžia, ar tai buvo tyčinis veiksmas, – lėkė neatsargiai, ar ta duobė buvo kelyje, už kurį atsako savivaldybė. Tada kompensuojame arba ne. Tai yra nuolatinė procedūra. Kartais kreipiasi pats žmogus, kartais – draudimo kompanija“, – sakė G.Petrauskas.
Jo teigimu, besikreipiančių dėl žalos atlyginimo per mėnesį būna 5–10 žmonių. „Beveik išsivalėme nuo senų atvejų, kurių buvo šimtai.
Dabar, kadangi keliai susitvarkė, tai ir tokių atvejų labai sumažėjo. Mažėjimas prasidėjo 2015 metų pabaigoje“, – kalbėjo administracijos direktorius.
G.Petrauskas pripažino, kad informacija apie galimybę atgauti žalą nėra aktyviai skelbiama. „Dėl sąžiningų vairuotojų nematome problemų, bet kuo daugiau skelbsime, tuo daugiau bus norinčių pasipelnyti iš to.
Gyventojai pradeda piktnaudžiauti. Įkrinta į duobę savo kieme, o pasako, kad įkrito kur nors mieste. Dėl to ir komisija bando ištirti aplinkybes“, – aiškino tarnautojas.
Kadangi mažėja bendras prašymų skaičius, mažėja ir piktnaudžiaujančių kauniečių skaičius. Vidutiniškai šiemet viena žala įvertinta kone 900 eurų.
Baudų nelaimėliams neskiria
Kauno Kelių policijos atstovai paneigė, kad įvažiavę į duobę vairuotojai baudžiami už sukeltą eismo įvykį.
„Dėl šių eismo įvykių nuobaudos neskiriamos ir administracinės teisenos nutraukiamos, nes kelyje esančios duobės nėra iš anksto numatoma kliūtis ir jos nebūna pažymėtos.
Tokie įvykiai dažniausiai įvyksta tamsiuoju paros metu, kai blogas matomumas arba duobė būna pilna vandens“, – komentare dėstė Kauno vyriausiojo policijos komisariato atstovė Justina Kazragytė.
Ji aiškino, kad įvykus eismo įvykiui vairuotojas turėtų nedelsdamas sustoti, netraukti automobilio iš eismo įvykio vietos, saugoti eismo įvykio vietą ir joje esančius pėdsakus, informuoti apie tai bendruoju pagalbos telefonu.
„Atvykę policijos pareigūnai įformina eismo įvykį, nubraižo eismo įvykio vietos schemą, aprašo automobilio apgadinimus, atlieka matavimus ir padaro nuotraukas, tiek automobilio, tiek kelyje esančios duobės. Surinktą eismo įvykio medžiagą patruliai perduoda sprendimus priimantiems pareigūnams“, – aiškino atstovė.
Dėl žalos atlyginimo ji patarė kreiptis į kelio savininką arba draudimo bendrovę. Tokių įvykių, anot atstovės, mažėja dėl gerėjančios kelių būklės.
Išmokėjo 26,6 tūkst. eurų žalai atlyginti
Šiemet darbo grupė, kuri svarsto žalos automobilių savininkams klausimus Kaune, išnagrinėjo 47 prašymus dėl žalos atlyginimo. 30 jų buvo patenkinti. Per vienuolika 2017 metų mėnesių savivaldybė išmokėjo 26,6 tūkst. eurų žalai atlyginti.
Tai kur kas mažesni skaičiai nei per pastaruosius metus. 2016-aisiais žalai atlyginti skirta 48,5 tūkst. eurų, išnagrinėti 77 prašymai, iš jų tenkinti 47.
Daugiausia per pastaruosius metus žalos išmokėta 2015 metais – 95 tūkst. eurų. Išnagrinėti 227 prašymai, iš jų 157 tenkinti. Tačiau į šią sumą įskaičiuotos ir 2014 bei ankstesnių metų skolos.
2014 metais išnagrinėti 123 prašymai, 49 kartus atlyginta žala. 2013 metais gauti 422 prašymai, tenkinta 60.
Anot Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, pastebima aiški tendencija, jog besikreipiančių mažėja. Jo teigimu, vis mažiau kauniečių automobilių nukenčia nuo duobių.
