Tačiau direkcijos darbas neatsiejamas ir nuo išmaniųjų sistemų. Rengiamasi aktyvinti sistemas, kurios fiksuos ne tik transporto priemonių greitį, bet ir kitus duomenis, taip pat greitai taps įmanoma pasverti sunkiasvorius automobilius jų nestabdant.
Tuo pat metu rūpinamasi ir ateities transportu – statomos elektromobilių įkrovimo stotelės ir ruošiamasi autonominio transporto testams automagistralėje. Artimiausioje ateityje šalies gyventojai galės susipažinti ir su kitais direkcijos ruošiamais išmaniųjų technologijų projektais.
„Via Baltica“ rekonstravimas. Lietuvos kelių tinklo žaizda tapusio kelio „Via Baltica“ rekonstravimas pripažintas valstybinės svarbos projektu.
Šiems darbams yra teikiama ypač didelė reikšmė dėl intensyvaus krovininių transporto priemonių srauto.
Tai yra vienintelis transporto koridorius šiaurės–pietų kryptimi. Taip pat svarbus yra aukštas avaringumo lygis, kuriam įtakos turi didelis transporto srautas, nepakankamas eismo juostų skaičius ir kiti kelio infrastruktūros trūkumai.
Dalis rekonstravimo darbų buvo atlikti iki lapkričio 8 dienos. Sutvarkytas kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožas nuo 8,32 iki 23,36 kilometro, kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožas nuo 65,19 iki 66,091 kilometro ir kelių A10 ir A17 sankryža, taip pat buvo įrengta žiedinė sankryža.
Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože nuo 17,34 iki 23,40 kilometro ir nuo 35,40 iki 45,15 kilometro buvo įrengtos dvi papildomos eismo juostos. Iki 2022 metų jos taip pat bus nutiestos ruože nuo 56,83 iki 97,06 kilometro. Taip bus užtikrintas saugus susisiekimas tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Jau yra pasirašytos sutartys dėl Panevėžio aplinkkelio rekonstravimo iki 10,53 kilometro. Iki 2018 metų šiame ruože bus įrengta viena papildoma eismo juosta taikant „2+1“ tipo schemą.
Taip pat dėl kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 45,15 iki 56,83 kilometro rekonstravimo, įrengiant dvi papildomas eismo juostas. Šie darbai taip pat turėtų būti baigti per ateinančius metus.
Iki lapkričio pabaigos taip pat turėtų būti pasirašyta sutartis dėl kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 23,4 iki 35,4 kilometro rekonstravimo įrengiant dvi papildomas eismo juostas ir dėl Panevėžio aplinkkelio ruožo nuo 10,53 iki 22,06 kilometro rekonstravimo, kur bus įrengta viena papildoma juosta.
2019 metais planuojama įgyvendinti kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 23,40 iki 35,4 kilometro, o 2022 metais – ruožo nuo 56,83 iki 97,07 kilometro rekonstravimo projektus.
Automagistralė ties Kaunu. Šią vasarą kelionėse į pajūrį ties Kaunu strigę vairuotojai pagaliau galės atsikvėpti. Bus gerinamos eismo sąlygos svarbiame kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 91 iki 107 kilometro.
Eismo organizavimo pakeitimai numatyti trijose sankryžose: Sargėnų, „Megos“ ir po viaduku per Jonavos gatvę. Darbus planuojama atlikti per ateinančius metus.
Siekiant užtikrinti sklandų visų transporto priemonių judėjimą šiuo kelio ruožu būtina įgyvendinti inovatyvias ir saugias eismo organizavimo priemones. Todėl šiais metais pradėtas rengti kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 10 iki 95 kilometro modernizavimo projektas, leisiantis padidinti leidžiamą greitį iki 130 km/val.
Čia planuojama įrengti greitėjimo ir lėtėjimo juostas, penkias požemines perėjas pėstiesiems, tinklo tvoras nuo žvėrių ir atitvarus. Taip pat bus keičiama eismo organizavimo schema Kaišiadorių sankryžoje. Visi šie darbai bus baigti 2019 metais.
Projekto įgyvendinimas prisidės prie patrauklios ir saugios aplinkos kūrimo, turės teigiamos įtakos Lietuvos ekonomikos plėtrai. Jį baigus padidės krovinių ir keleivių judumas, sutrumpės kelionės laikas, pagerės eismo saugumas.
2019 metais kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis 8,25 kilometre planuojama skirtingų lygių sankryžos statyba, kuri padės užtikrinti ne tik Kauno laisvosios ekonominės zonos, bet ir Ramučių gyvenvietės pasiekiamumą ir pagerins eismo saugumą.
Dėmesys kitiems keliams. Magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena rekonstravimas labai svarbus, nes 72,15 kilometro šio kelio sudaro betoninė kelio danga, kuri kasmet prastėja, o priežiūros sąnaudos didelės. Dėl dangos nelygumų važiuoti ne tik nepatogu, bet ir nesaugu.
Šio kelio rekonstravimą planuojama atlikti atskirais ruožais. 2018–2019 metais planuojama užbaigti pirmąjį kelio A14 Vilnius–Utena ruožą nuo 16 iki 21,5 kilometro. 2020 metais numatyta rekonstruoti ruožus nuo 21,5 iki 39,2 kilometro ir nuo 93,65 iki 95,6 kilometro.
2022 metais įgyvendinus projektą keliu Vilnius–Utena bus galima saugiau ir greičiau pasiekti kelionės tikslą, sumažės transporto priemonių eksploatavimo išlaidos, geriau veiks vietos verslas, pagerės žmonių kelionių į darbą sąlygos.
Rusnės gyventojai kasmet kenčia nuo užliejamų pavasario potvynių. Siekiant panaikinti gyventojų atskirtį ir užtikrinti Rusnės pasiekiamumą kelių transportu potvynių metu planuojamas kelio Šilutė–Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 kilometro rekonstravimas.
Užliejamame šio kelio ruože nuo 6,19 iki 6,94 kilometro bus statomas viadukas. Darbus planuojama baigti 2019 metais.
Skaičiuojama, kad įgyvendinus projektą per metus bus sutaupyta 250 tūkst. eurų, kurie būdavo išleidžiami transporto priemonėms kelti per užliejamas vietas.
LAKD siekia, kad šalies keliai tarnautų visuomenei, būtų saugūs ir gerintų susisiekimą. Šiam tikslui įgyvendinti iki šių metų pabaigos planuojama išasfaltuoti 412 kilometrų žvyrkelių.
Direkcija taip pat sudarė žvyrkelių, kurie bus asfaltuojami 2018–2020 metais, sąrašą. Per trejus metus bus išasfaltuota 1009 kilometrai žvyrkelių, kurie atrinkti pagal patvirtintas metodikas.
Unikali kontrolės sistema. Pažeidimų kontrolės sistema jau yra įdiegta trijuose intensyvaus eismo ruožuose: greitkelyje Vilnius–Kaunas ties Kauno mariomis, kelyje „Via Baltica“ tarp Kalvarijos bei Lietuvos ir Lenkijos sienos, taip pat kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis ties Jonava.
Šiuo metu rengiama transporto priemonių svėrimo nestabdant eismo sistemos metrologinės patikros metodika, nes Lietuvoje iki šiol tokių sistemų nebuvo. Sistema pradės veikti po metrologinio įteisinimo – iki 2018 metų sausio pabaigos.
Šis projektas neapsiribos vien techninės įrangos montavimu. Tai pirmas žingsnis kuriant integruotą daugiafunkcę sistemą, kuria galės naudotis visos institucijos, prižiūrinčios eismą ir kontroliuojančios transporto priemones, bei teisėsauga.
Bus galima stebėti daugybę parametrų ir gauti informaciją ne tik apie pažeidėjus, bet ir apie eismo srautus, kryptis, transporto priemonių tipą.
Centralizuotas turto valdymas. Kelių direkcija iki 2020 metų planuoja įdiegti kelių turto valdymo sistemą, kurioje būtų centralizuotai kaupiami ir tvarkomi valstybinės ir vietinės reikšmės kelių duomenys.
Sistemoje turto objektų informacija bus tvarkoma nuo planavimo iki turto sunaikinimo, bus kaupiami kelių ir statinių būklės kokybiniai parametrai.
Sistema leis efektyviau planuoti investicijas, lėšų poreikį ir panaudojimą, nustatyti prioritetus remontui bei kitiems darbams ir automatizuoti dalį procesų. Tai leis geriau paskirstyti turimus išteklius ir teikti patogesnes elektronines paslaugas visuomenei.
Įkrovimo stotelių tinklas. Sparčiai augant elektromobilių populiarumui vykdomi jiems reikalingos infrastruktūros projektai. Šiuo metu yra įgyvendinami du projekto etapai. Iki šių metų pabaigos bus įrengta 10 greitojo įkrovimo prieigų keliuose A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys.
Antruoju etapu bus įrengta 14 greitojo įkrovimo stotelių valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose: penkios – iki 2018 metų birželio, o likusios – iki rugsėjo.
Planuojama, kad 2018 metais įkrovos stotelės automagistralėse bus įrengtos kas 50 kilometrų. Iš viso valstybinės reikšmės keliuose jų bus 26.
Autonominio transporto testai. Iki šių metų pabaigos kelyje A1 Vilnius–Kaunas bus įrengtas 100 kilometrų ilgio autonominiams automobiliams pritaikytas kelio ruožas. Čia yra įdiegta intelektinių transporto sistemų įranga, sukurti tikslūs skaitmeniniai žemėlapiai, atliktas skenavimas, taip pat veikia puikus 4G ryšys.
Įrengus „Vehicle to Infrastructure“ įrangą bus užtikrinta autonominių automobilių bandymams tinkama aplinka.
Pirmieji testai bus atlikti šių metų paskutinėmis dienomis bei kitų metų sausį. LAKD siekia, kad Lietuvos keliuose kuo greičiau atsirastų autonominis transportas, kuris padėtų mažinti avaringumą bei spūstis keliuose.
Vidutinio greičio matuokliai. Lietuvos keliuose yra daugiau nei 130 stacionarių greičio matuoklių. Tai efektyvi kovos su greičio mėgėjais priemonė, tačiau ji veikia trumpame, vos kelių šimtų metrų ilgio, ruože.
2018 metais planuojama įteisinti sistemą, kuri privers pristabdyti net ir didžiausius greičio mėgėjus, – valstybinės reikšmės keliuose jau baigiami įrengti 25 vidutinio greičio matavimo sistemos ruožai.
Tai – sistema su filmavimo kameromis ruožo pradžioje ir pabaigoje, kuriomis fiksuojamas transporto priemonės numeris, pravažiavimo laikas ir apskaičiuojamas vidutinis greitis.
Tyrimais nustatyta, kad ją įdiegus kelio ruože iki 85 proc. galima sumažinti eismo įvykių ir žūčių skaičių. Oficiali sistemos veikimo pradžia numatoma 2018 metų pirmąjį ketvirtį.
Elektroninės vinjetės. Iki kitų metų dabar galiojančios popierinės vinjetės bus pakeistos elektroninėmis. Tai padės sutaupyti vartotojų laiką, nes jiems nereikės vykti į platinimo vietas.
Užteks prieš išvykstant per kompiuterį ar išmanųjį įrenginį užsisakyti elektroninę vinjetę. Bus galimybė nustatyti jos galiojimo datą, o prireikus – ir koreguoti. Elektroninę vinjetę bus galima įsigyti ir įprastose platinimo vietose.
2020 metais planuojama sukurti elektroninę sistemą, kuri kelių mokesčius skaičiuos pagal nuvažiuotą atstumą. Tai vykdoma atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą.
Dabar galiojantis kelių naudotojo mokestis yra paremtas laiko sistema ir nesusietas su nuvažiuojamais kilometrais. Dėl to perkant vinjetę ta pati suma yra sumokama tiek už keleto kilometrų atstumą, tiek už visos Lietuvos teritorijos kirtimą. Įgyvendinus šį projektą apmokestinimo kriterijai bus objektyvesni.
Be to, keliams daroma žala bus nustatoma atsižvelgiant į transporto priemonės kategoriją, bus vertinamas taršos lygis.
