„Regitros“ duomenys rodo, kad vidutinis šalies keliais važinėjančių transporto priemonių amžius siekia beveik 15 metų. Pagal šį parametrą Lietuva yra pačioje ES „uodegoje“.
Savo ruožtu, automobilių rinkos ekspertai perspėja, kad pasenęs automobilių parkas ne tik brangiau kainuoja, bet ir kelia grėsmę tiek žmonėms, tiek aplinkai. Sprendimus, kaip keisti esamą situaciją, siūlo ir patys naujų automobilių pardavėjai.
Trūksta priemonių
„Regitros“ statistika atskleidžia, kad vos 7 proc. šalyje eksploatuojamų automobilių yra naujesni nei 5 metų. Maža to, beveik pusė (47 proc.) iš jų yra 15 metų ar dar senesni. Vidutinis automobilių amžius Lietuvoje siekia 14,9 metų. Palyginimui, visos ES vidurkis yra 8,3 metų.
Kaip sako Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) generalinis direktorius Rokas Knyva, nepaisant to, kad šalis sau kelia tikslą priartėti prie ES vidurkio, o naujų automobilių pardavimai auga, vidutinis automobilių parko amžius nesikeičia.
Tai, anot jo, verčia galvoti apie pribrendusį poreikį taikyti tam tikras reguliacinio poveikio priemones. Kaip vieną veiksmingesnių R.Knyva siūlo prisiminti daugelyje šalių taikomą transporto priemonių apmokestinimą taršos pagrindu.
Vis dėlto, tokį žingsnį jis siūlytų daryti labai atsargiai. „Jei Lietuva ryžtųsi įsivesti tokios formos apmokestinimą, vartotojams atsirastų daugiau ekonominių paskatų keisti savo naudojamą transportą į naujesnį, mažesnės galios, eikvojantį mažiau degalų.
Tačiau tam visų pirma reikia aiškaus visuomenės supratimo, kodėl tokie mokesčiai atsiranda“, – teigė jis.
Kitokie būdai kontroliuoti
Anot LAA generalinio direktoriaus, pasenę automobiliai šaliai gana brangiai kainuoja. Jie pasižymi prastomis saugumo savybėmis, teršia aplinką, dėl jų greičiau dėvisi keliai. Valstybei reikalingi ilgalaikiai parko atnaujinimo tikslai, bet daugybę metų šiai problemai nėra skiriamas deramas dėmesys.
„Poveikio priemonių, kurios ilgalaikėje perspektyvoje galėtų pakeisti kokybinę automobilių parko sudėtį, tikrai yra.
Tai visų pirma griežtesnė naudotų automobilių verslo kontrolė, griežtesni reikalavimai techninei automobilių būklei, įvairios skatinimo programos netaršioms transporto priemonėms. LAA nuolat teikia šiuos pasiūlymus atsakingoms institucijoms, bet procesai vyksta labai lėtai“, – sako R. Knyva.
Ieško variantų patys
Valstybinėms institucijoms snaudžiant, sprendimus siūlo patys naujų automobilių pardavėjai. Pvz., „Toyota“ šiemet pradėjo Lietuvoje taikyti tarptautinę programą „Toyota Next“. „Toyota“ vairuotojams ji suteikia galimybę savo automobilį kas 4 metus pakeisti į naujesnį modelį, išlaikant tas pačias finansines sąlygas.
Anot „Toyota“ atstovo Lietuvoje „Mototoja“ pardavimų vadovo Gedimino Jekentos, transporto priemonių savininkams ši programa patraukli todėl, kad pati atstovybė pasirūpina visais formalumais: parduoda seną automobilį, pasiūlo naują ir sutvarko reikalingus dokumentus, nes dalis vairuotojų nenori patys užsiimti automobilio pardavinėjimu.
Dauguma šia programa besinaudojančių vairuotojų renkasi hibridus.
Šių metų sausio – rugsėjo mėnesiais hibridinių automobilių gamintojo „Toyota“ modelių „Auris“, „Yaris“, „Prius“, C-HR ir RAV4 su hibridiniais varikliais pardavimai Lietuvoje pasiekė 898 automobilius arba beveik 50 proc. daugiau nei 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu. Planuojama, kad per 2017 m. šalyje bus parduota 3500 naujų „Toyota“ automobilių.
Sprendimus, skatinančius keisti seną automobilį į naują, siūlo ir oficialus „Škoda“ atstovas Lietuvoje ARX.
Įmonės marketingo ir komunikacijos vadovas Linas Barščevičius neslėpė, kad naują „Škoda“ automobilį įsigyti pirkėjus paskatina ir galimybė juridiniams asmenims susigrąžinti 21 proc. PVM mokestį. Gamintojas daugelį „Škoda“ modelių yra sertifikavęs tarptautinėse institucijose ne tik kaip asmeninės, bet ir kaip komercinės paskirties.
„Škoda“ jau kelis metus išlieka trečiu populiariausiu automobilių prekės ženklu Lietuvoje. ARX kasmet parduoda apie 2000 naujų „Škoda“ automobilių.
