Per parą – 100 tūkst. eurų nuostolių
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ specialistai periodiškai vykdo stebėsenos išvykas į pasienio postus.
Neseniai atlikta asociacijos narių apklausa ir nustatyta, kad kertant ilgomis eilėmis itin garsėjantį Lietuvos-Baltarusijos pasienio kontrolės postą Medininkai-Kamenyj Log, abejose pusėse eilėse tenka laukti vidutiniškai 22 valandas.
Ir dėl taip susiklosčiusios situacijos yra kalta Lietuvos, o ne Baltarusijos pusė.
„Tai apsunkina Lietuvos vežėjų darbą, trukdo laiku įvykdyti įsipareigojimus klientams, atsiranda finansinių nuostolių. Pasienio posto pralaidumas per parą siekia vos 67,6 proc.
Vietoje numatytų 1000 transporto priemonių per parą pravažiuoja vidutiniškai vos 676 automobiliai. Tai yra vidutiniai skaičiai, piko metu arba kai vyksta profilaktiniai patikrinimai pravažiuoja dar mažiau vilkikų“, - sako „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
Asociacijos „Linava“ skaičiavimais, dėl to kiekvieną parą vežėjai praranda po 100 tūkst. eurų, nes vieno automobilio paros prastova, pagal įvairias skaičiavimo metodikas, vidutiniškai vertinama mažiausia 300 eurų nuostoliu. Tačiau dėl prastovų ne tik verslas patiria nuostolių, nemažai praranda ir valstybė gaudama mažiau mokesčių iš vežėjų.
Vairuotojas: eilės metų metus nemažėja
Jau daugiau kaip 10 metų tarptautinių krovinių pervežimų įmonėje vairuotoju dirbantis Laimonas Akstinas sako, kad dažnai visą parą tenka prastovėti prie Lietuvos – Baltarusijos sienos.
Jei per sieną pravažiuotų be eilių, jis per tą parą galėtų vežti jau naują krovinį, o dabar patiria nuostolius ir įmonė, ir jis pats. Vairuotojas piktinasi, kad problema visiems gerai žinoma, bet jau daug metų niekas nesikeičia – eilės pasienyje nemažėja.
Pasak L. Akstino, siūlymai ne kartą teikti ir aptarti kartu su Susisiekimo ministerijos ir Muitinės departamento pareigūnais, tačiau situacija nesikeičia.
„Linava“ mato keletą nesibaigiančių eilių pasienyje priežasčių ir sprendimo būdų. Pasienio postuose trūksta pareigūnų, dėl to nepilnai formuojamos pamainos. Postų darbuotojams trūksta motyvacijos, taip pat ir finansinės – atlyginimai maži.
Tarp pasienio tarnybų nėra bendros unifikuotos informacinės sistemos ir ryšio tarp pasienio kontrolės postų ir palaukimo aikštelių. Tokia sistema leistų derinti veiksmus, greitinti postų darbą.
"Linavos" teigimu, spartinti darbus ir pasiekti numatytą posto pralaidumą trukdo ir neoptimizuoti patikros procesai. Medininkų pasienio kontrolės postas paskutinį kartą buvo modernizuotas prieš 20 metų ir nebeatitinka šiandieninių reikalavimų.
Automobilių, norinčių kirsti sieną kasmet vis daugėja, prekių srautai vis didėja, o pasienio postų pralaidumas nepakitęs. Tai ne vien Muitinės departamento ir pasienio tarnybų problema.
„Šį klausimą turi spręsti Vyriausybė, pirmiausia didindama šių tarnybų finansavimą. Jei valstybė suskaičiuotų, kiek pinigų ji praranda dėl nesumokėtų mokesčių, manau, kad būtų nemaloniai nustebinta“, - sakė E.Mikėnas.
