Gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai kasmet patiekia virš 20 tūkst. tonų padangų, o pagal teisės aktus gamintojai ir importuotojai turi surinkti bei perdirbti 80 proc. šio kiekio – tai sudarytų vidutiniškai 16 tūkst. tonų senų padangų per metus. Specialistų vertinimu, dar apie 9 tūkst. tonų padangų per metus į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis, o apie 4 tūkst. tonų padangų parduodama nelegaliai.
„Dabartinė teisinė bazė ir padangų atliekų tvarkymo sistema neužtikrina tinkamo jų sutvarkymo, todėl reikalingi reikšmingi pokyčiai“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė. Pasak jos, vienas iš galimų sprendimo būdų – įvesti depozito sistemą padangoms.
„Siūlome atsisakyti padangų sutvarkymo pažymų ir užduočių vykdymo pagal atskirai rinkai patiektą kiekį. Vietoj to reikėtų numatyti pareigą visiems gamintojams ir importuotojams realiai finansuoti visų rinkai patiekiamų padangų sutvarkymą“, – penktadienį Kazlų Rūdoje vykusioje konferencijoje apie apmokestinamųjų gaminių tvarkymo sistemą Lietuvoje sakė Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.
Pasak stambiausius automobilių ir jų dalių gamintojus bei importuotojus vienijančios GIA vadovo, šiuo metu dėl teisės aktų spragų nemažai padangų gamintojų ir importuotojų pilnai nevykdo pareigos organizuoti ir finansuoti panaudotų padangų perdirbimą ir linkę mokėti mokestį už aplinkos teršimą.
„Būtina sukurti efektyvią ir aiškią padangų atliekų surinkimo sistemą: įrengti kuo daugiau atliekų priėmimo vietų, kuriose gyventojai ir autoservisai nemokamai galėtų atvežti nenaudojamas padangas, o gamintojams ir importuotojams būtų kuo mažesnė finansinė našta.
Senų padangų surinkimas savivaldybėms ir gyventojams papildomai nekainuotų, nes jų surinkimas ir tvarkymas vyktų aiškiai ir sklandžiai. Tai leistų išspręsti senas problemas – padangų atliekų nesutvarkymą ir jų mėtymąsi prie konteinerių, pakelėse, miškuose ir kitose vietose „, – kalbėjo A. Skinulis.
Regionų atliekų tvarkymo centrai (RATC) visoje Lietuvoje turi 94 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Pavyzdžiui, Vilniuje jų yra 5, aikštelės yra išbarstytos atokiuose miesto pakraščiuose ir gyventojams nepatogu į jas vežti senas padangas.
„Naujos sistemos dėka būtų sustabdyta aplinkos tarša padangomis ir jos nebesimėtytų bet kur, mažėtų administracinė našta valstybei, pareigas vykdantiems gamintojams ir importuotojams (nebereikėtų mokėti jokių mokesčių, teikti deklaracijų ir pan.), neliktų dvigubo apmokestinimo ir finansinės naštos gyventojams, RATC ir savivaldybėms per rinkliavas už padangų atliekų sutvarkymą.
Dabar už šių atliekų sutvarkymą moka gamintojai ir importuotojai bei gyventojai, o daug padangų atliekų vis tiek nesutvarkoma. Taip pat būtų sukurtos vienodos konkurencinės sąlygos visiems padangų gamintojams ir importuotojams, turėtume mažesnį šešėlį rinkoje“, – sakė A. Skinulis.
Atsižvelgiant į Europos Komisijos kuriamos žiedinės ekonomikos tikslus, Ūkio ministerija galėtų nustatyti tam tikrus reikalavimus dėl pakartotinio senų surinktų padangų naudojimo. Kaip ekonominė priemonė, užtikrinanti gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymą galėtų būti ne mokestis už aplinkos taršą, o banko ar draudimo garantija.
„GIA vadovo teigimu, realūs padangų sutvarkymo kaštai iš esmės nesikeistų. Naujų padangų kaina gali šiek tiek kisti, tačiau ji priklausys nuo to, kiek papildomai atliekų surinkimo vietų reikės įrengti, kokie būtų atliekų naudojimo būdai (perdirbimas ar deginimas) ir kiek jų bus pakartotinai panaudota, kiek teks investuoti į švietimą ir pan.“, – konferencijoje kalbėjo A. Skinulis.
GIA vadovas taip pat minėjo kuriamą naują tinklalapį ww.atliekos.lt, kuriame bus pateikta visa informacija apie tai, kur (ir kiek) galima priduoti padangas ir kitų atliekas bei kita informacija, aktuali gyventojams ir įmonėms.
Naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos neretai tampa gaisro priežastimi. Deginamos padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o, patekusios į gamtą, suyra tik per 120-140 metų.
Perdirbtų padangų guma gali būti panaudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai arba energijai gauti. Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.
Be padangų autoservisuose susidaro ir kitų neigiamą poveikį aplinkai galinčių sukelti automobilių atliekų, pavyzdžiui, panaudota alyva, filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai ir pan., kurių atliekų tvarkymu turi rūpintis gamintojai ir importuotojai.
