„Ar tokiomis priemonėmis įmanoma pagerinti gyvenimą Lietuvoje?“ – retoriškai klausė nevilties apimtas vyras.
Pasakodamas apie susidariusią situaciją Panevėžyje įsikūrusios kompanijos „Evalaistė“ direktorius Valdas Pilipavičius nesisklaidė triukšmingomis emocijų kupinomis frazėmis. Kaip dera verslininkui, pradėjo nuo skaičių.
Brango šimtais eurų
Praėjusiais metais 17 vietų mikroautobuso civilinės atsakomybės draudimas jam kainavo 262 eurų, o šiais metais draudimo bendrovė užsiprašė jau 590 eurų. Sąlygose įtrauktos tik kelionės po Baltijos šalis, o įskaitinių avarijų per metus nebuvo.
„Čia įvardinau tik vieną, patį pigiausią variantą iš visų siūlomų. Kitose draudimo kompanijoje – dar brangiau“, – komentavo panevėžietis.
Didesnio, 50 keleivių talpinančio autobuso draudimas pabrango dar labiau. Jei pernai tokios transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimas kainavo 600 eurų, tai šiais metais teko pakloti daugiau nei 1000 eurų.
Ir tai tik todėl, kad nebuvo fiksuota įskaitinių avarijų.
„Pačioje metų pradžioje vieną autobusą dar spėjau apdrausti už 800 eurų, tačiau kovo mėnesį už kitą tokį patį jau reikėjo mokėti visą tūkstantį“, – sakė V. Pilipavičius.
Vyras negalėjo suprasti, kas per porą mėnesių šalyje taip stipriai pasikeitė, kad kompanijos turėjo smarkiai padidinti draudimo kainas.
Sąlyginiai nebrangus išliko tik Lietuvos teritorijoje galiojantis draudimas.
„Vieną autobusą draudžiau tik eksploatavimui Lietuvoje, kainavo maždaug 300 eurų. Latvijoje eismo sąlygos labai panašios, todėl negaliu suprasti, kodėl kainų skirtumas toks didelis“, – stebėjosi verslininkas.
Draudikams duota laisvė
Draudikai pritaikytų nuolaidą draudžiant visą transporto priemonių parką, tačiau tam jame turi būti mažiausiai 10 automobilių. Tuo metu panevėžiečio kompanija turi tik septynis.
Verslininkas pasakojo, kad konkurencija keleivių transporto sektoriuje – didžiulė. Užsakomiesiems reisams kainas jis gali kelti, tačiau tuomet tiesiog neturėtų keleivių.
V. Pilipavičiaus skaičiavimais tuo tų laikų, kai Lietuvoje dar buvo atsiskaitoma litais, draudimo kaina išaugo keturis kartus.
Vyras liūdnai konstatavo, kad esant ribotam reisų skaičiui ne visuomet ir draudimui išleistus pinigus atgauna. Dar yra tenka mokėti už degalus ir remontą, o tai taip pat brangsta.
Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas sakė, kad jų įstaiga neturi jokio poveikio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainoms. Todėl jų neseka ir visiškai tuo nesirūpina.
„Kainos yra nereguliuojamos, todėl šiuo atveju tai būtų toks pat klausimas lyg teiraujantis, kodėl skiriasi kainos prekybos centruose“, – iliustravo pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad draudimo kainų jų biuras neseka ir to negalėtų daryti, net jei norėtų. Kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, draudimo kompanijoms palikta visiška laisvė sudarinėti kainodarą savo nuožiūra.
„Nėra nustatytos vienos kainos, tarkime, mikroautobusui“, – trumpai atsakė A. Križinauskas.
Lemia daugybė kriterijų
„Lietuvos draudimo“ gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas paaiškino, kad draudimo kaina vartotojui priklauso nuo keliolikos skirtingų kriterijų, pagal kuriuos draudimo bendrovė įvertina konkretaus kliento riziką.
Tarp šių kriterijų yra ir kliento asmeninė drausmingumo istorija, ir bendras avaringumo lygis šalyje, tai yra tikimybė patekti į eismo įvykį.
Taip pat yra vertinami ir automobilio parametrai, vairavimo patirtis, kitų vairuotojų, naudosiančių automobilį patirtis ir drausmingumas, vietovė, kurioje dažniausiai bus naudojamas automobilis.
Dar draudimo kainai įtakos turi automobilių amžius, jų detalių brangumas, servisų paslaugų kainos ir kitos priežastys, nuo kurių priklauso žalų dydis.
„Šiems rodikliams kylant, brangsta ir su tuo susijusios paslaugos. Pavyzdžiui, to paties automobilio draudimo kaina Lietuvoje ir kitoje ES šalyje, gali skirtis keletą kartų dėl aukščiau minėtų aplinkybių, kurios sudaro draudimo kainą“, – pažymėjo A. Gimbickas.
Anot jot, kiekvieno kliento draudimo kaina skaičiuojama individualiai ir priklauso nuo keliolikos aukščiau paminėtų kriterijų, ne vien nuo to, ar klientas tais metais sukėlė žalą, ar ne.
Todėl esą negalima vienareikšmiai pasakyti, kad visiems klientams draudimas brangsta – tikrai yra klientų, kuriems draudimas atpigo.
Pateikė kitokį vertinimą
Pasak „Gjensidige“ draudimo produktų, rizikos vertinimo ir kainodaros vadovo Baltijos šalims Andriaus Dambrausko, draudimo įmoka yra vis labiau individualizuota ir rinkoje nebelieka vienodų įmokų.
„Todėl vieniems vairuotojams įmokų dydis nekinta, o kitiems jis gali ir ūgtelėti. Tokiu būdu surenkant draudimo įmokas atsiranda daugiau adekvatumo ir draudimo kaina labiau atitinka draudimui tenkančią riziką“, – kalbėjo jis.
Draudimo kompanijos atstovas paaiškino esą tai reiškia, kad saugiai vairuojantys moka mažiau, o dažniau į eismo įvykius patenkantiems vairuotojams tenka mokėti daugiau.
„Lietuvos draudimo“ atstovas pateikė Lietuvos banko informaciją, pagal kurią nuo 2013 iki 2015 metų lengvųjų automobilių privalomojo draudimo vidutinis metinis įmokos dydis sumažėjo maždaug 2 proc., draudimo sutarčių skaičius per aptariamą laikotarpį kasmet augo po 3 proc., o vidutinis išmokų dydis augo apie 2 proc. kiekvienais metais.
„Mūsų vertinimu, šiais metais vidutinių išmokų didėjimas bus taip pat neišvengiamas ir turėsime ne mažesnį kaip 3 proc. žalų augimą, o į įvykių dažnį veikiantys eismo intensyvumo rodikliai taip pat augs“, – kalbėjo jis.
