Lietuva išlieka viena sparčiausiai augančių naujų automobilių rinkų visoje Europos Sąjungoje. Vis dėlto, net ir ženklus naujų automobilių registracijos augimas esmingai neveikia kokybinės bendro automobilių parko sudėties.
Pagal naujų automobilių skaičių, tenkantį tūkstančiui šalies gyventojų, Lietuva tebėra trečia nuo galo. Senesnį automobilių parką ES turi tik bulgarai ir rumunai, o vidutinis automobilių parko amžius Lietuvoje jau trečius metus iš eilės siekia 15 metų.
Automobilių mokesčio idėjos stebina
Mūsų šalies automobilių parkas stipriai išsiskiria iš kitų, nes Lietuvoje nėra nei jokių lengvatų naujo automobilio įsigijimui, nei jokių mokesčių naudotoms mašinoms. Net registracijos ar techninės apžiūros kainos visiems automobiliams vienodos.
Jau ne vienerius metus kalbama apie galimybę apmokestinti automobilius, bet iki šiol jokia automobilių mokesčio forma nebuvo patvirtinta, o kai kurie siūlymai sukėlė nemenką vairuotojų pyktį. Tačiau Lietuvos vairuotojai negalės amžinai važinėti nemokėdami jokio mokesčio.
LAA generalinis direktorius Rokas Knyva spėjo, kad automobilių mokestis galėtų būti įvestas jau kitais metais. Tačiau jis pabrėžė, kad prieš įvedant automobilių mokestį labai svarbu įvertinti, kaip toks mokestis pakeis vairuotojų elgesį.
R.Knyvos manymu, fiksuoto dydžio mokestis Lietuvos automobilių parko kokybės niekaip nepakeistų. Jei vienodą mokestį tektų mokėti bet kokių automobilių savininkams, jie, įvertinę finansinę naštą, gali imti rinktis dar senesnius ir pigesnius automobilius, o tai tik pablogintų padėtį keliuose.
„Mano supratimu ir visos verslo šakos nuomone, padėtį galėtų pakeisti atsiradęs tam tikras apmokestinimo modelis, jei jis būtų tinkamai organizuotas. Istoriškai buvo labai daug siūlymų mokestį įvesti ir jų tarpe buvo pasiūlymų, kurie niekaip nepakeistų situacijos, pvz. visiems vienodas mokesčio dydis. Bet yra tam tikrų modelių, kurie pakeistų“, – sakė R.Knyva.
Pasak jo, racionaliausias sprendimas būtų apmokestinti automobilius taršos pagrindu. Toks mokestis nediskriminuotų ir senesnių automobilių savininkų, jei tokie automobiliai taupūs ir ne itin taršūs.
Tuo tarpu toks mokestis paskatintų atsikratyti kadaise buvusių prabangių, ne pirmą dešimtį skaičiuojančių modelių dideliais varikliais.
Naujų automobilių pardavimai augo visus metus
2016 m. Lietuvoje iš viso parduota 23 113 naujų lengvųjų automobilių, iš jų – 20 230 asmeninės paskirties (M1) bei 2793 komercinės paskirties (N1). 2016 m. rekordininke tapo gegužė. Jos metu pardavimai daugiau negu 47 proc. viršijo 2015 m. gegužės pardavimus.
„Stebime gana tvarų rinkos augimą. Tokios tendencijos išties džiugina automobilių verslo atstovus. Norėtųsi, kad jos tęstųsi ir toliau. Tik tokiu būdu galėtume tikėtis itin prastai vertinamo Lietuvos automobilių parko būklės pagerėjimo“, – sakė R.Knyva.
Šalies vidaus rinkoje populiariausiais išliko „Volkswagen“ markės automobiliai. Jų parduota 2913 vienetų, nors užimama rinkos dalis (14,9 proc.), lyginant su 2015 metais, sumažėjo. Praėjusiais metais „Volkswagen“ prisivijo antrąją vietą rinkoje pagal naujų automobilių pardavimus užėmusi „Toyota“ (2689 vnt., metinis prieaugis beveik 32%), treti rinkoje – „Škoda“ (1924 vnt.), ketvirtoje vietoje liko „Nissan“ su 1447 vnt. Ženkliai ūgtelėjo „Renault“ pardavimai (1332 vnt.).
Šių penkių gamintojų pardavimai kartu sudarė virš 53 proc. naujų automobilių rinkos Lietuvoje.
Atsižvelgdama į tarptautines tendencijas ir įvairius ekonomikos vystymosi faktorius, LAA naujų automobilių rinkoje tikisi tolimesnio tvaraus augimo. Asociacijos ekspertai prognozuoja, kad 2017 m. naujų lengvųjų automobilių pardavimų augimas turėtų siekti 12,2 proc., o lengvųjų krovininių – 11 proc. Visa rinka turėtų augti apie 12 proc.
Automobilių parko amžius nesikeičia
Tolesnį naujų automobilių rinkos augimą prognozuoja ir VĮ „Regitra“. Tačiau jos Veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis pastebi, kad Lietuvos automobilių parko amžius ir toliau išlieka beveik nepakitęs.
Vidutinės transporto priemonės amžius siekia net penkiolika metų. Anot jo, taip yra todėl, kad šalyje perkami automobiliai labai dažnai yra reeksportuojami.
„Lietuva dėl savo geografinės padėties patogi reeksportui ir iš duomenų akivaizdu, kad jis vyrauja. Kartu ši ir kitos tendencijos leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos gyventojams naujas automobilis dar nėra toks įprastas ir skatinant jo eksploataciją mūsų šalies teritorijoje yra galimybių sukurti naujos transporto priemonės kaip saugesnio eismo, švaresnės aplinkos, taupesnio ir atsakingesnio vairuotojo sąsają“ ,– teigia D. Jurgutis.
Jis atkreipė dėmesį, kad šalyje auga ir hibridinių bei elektrinių transporto priemonių paklausa. Automobilių registracijos duomenys rodo, kad jas dažniausiai renkasi didžiųjų miestų gyventojai.
„Duomenys rodo pamažu stabiliai augantį elektromobilių paklausumą didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur yra sukurta atitinkama infrastruktūra ir yra privilegijų viešajame eisme poreikis. Todėl naudingos būtų diskusijos apie jų populiarinimą formuojant transporto politiką, tobulinant viešąjį eismą,“ – sakė D. Jurgutis.
Latvijoje parduodama daugiau, Estijoje – mažiau
Kaimyninių Latvijos ir Estijos rinkos 2016 m. vystėsi nevienodai. Latvijoje naujų asmeninės paskirties automobilių registracija augo beveik penktadaliu (18,8 proc.), tuo metu Estijoje fiksuotas nuosaikesnis prieaugis (10,2%).
Vis dėlto R. Knyva pažymi, kad šie duomenys gali būti šiek tiek apgaulingi. Pastaruosius penkerius metus Estija pirmauja pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį naujų automobilių skaičių. Estijoje 2016 m. tūkstančiui gyventojų registruotas beveik 20 naujų lengvųjų automobilių, tuo tarpu Latvijoje – 9,4, o Lietuvoje – tik 7,9.
LAA duomenimis, bendrame ES kontekste Lietuva pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį naujų lengvųjų automobilių skaičiaus rodiklį tebėra trečia nuo galo, lenkdama tik Rumuniją ir Bulgariją.
„Jau kurį laiką rinkoje galima rasti daug labai patrauklių finansinių instrumentų, padedančių įsigyti naujas transporto priemones. Deja, fizinių asmenų sandorių kiekiai vis dar neatitinka realių rinkos galimybių.
Lietuvos gyventojai vis dar tradiciškai labiau linkę rizikuoti sudaryti abejotinos vertės sandorius tarp fizinių asmenų, taip tikėdamiesi aplenkti bent dalį valstybės numatytų mokesčių. Tokiu būdu iškreipiama konkurencinė aplinka rinkoje, o galima nauda ilgalaikiu požiūriu dažnai virsta nuostoliu“, – teigia R. Knyva.
ES rinka stabiliai auga
Naujų automobilių rinkos atsigavimas stebimas visoje ES. 2016 m. parduota 14 641 356 nauji asmeninės paskirties automobiliai, arba 6,8 proc. daugiau, lyginant su 2015 m.
„ES rinka atgavo stabilumo požymius, tačiau 2007 metų rezultatas vis dar nepasiektas. Tolesnio augimo potencialas neabejotinai yra. Pastaruoju metu kryptingai linkstama ateities technologijų pusėn: elektros pavaros, efektyvesni įkraunami hibridai, savavaldis transportas bei kitos išmaniosios valdymo technologijos pradeda skintis kelią ir masiniame vartojimo segmente“, – atkreipia dėmesį R. Knyva.
2016 m. didžiausią augimą ES demonstravo „jaunosios“ Europos rinkos: Vengrija (+25,1 proc.), Kroatija (+23,5 proc.), Kipras (+22,2 proc.), nuo kurių visai nedaug atsiliko Lietuva (18.9%) bei Latvija (18.8%). Dviženklius rinkos prieaugius fiksavo 15 ES šalių, o nuosmukį pajuto tik Olandijos rinka.
Naujų automobilių pardavimai augo ir svarbiausiose Europos rinkose – Vokietijoje (3 351 607 vnt., +4,5 proc.), Jungtinėje Karalystėje (2 692 786 vnt., +2,3 proc.) bei Prancūzijoje (2 015 177 vnt., +5,1 proc.), o Italijoje fiksuotas dviženklis prieaugis (1 824 968 vnt., +15,8 proc.).
