Metro sąjūdžio steigėjas 74 metų J.Zykus pluša net sukaitęs: pateikdamas pirmosios metro linijos projektą jis užsimena ir apie greitojo geležinkelio trasą į Kauną.
J.Zykus pripažįsta: Karmėlavos oro uosto plėtra realesnė nei Vilniaus. Be to, į Kauną ketinama perkelti dvi ministerijas. Tad jei Vilnius nenori likti nuošalyje, būtina nauja geležinkelio atšaka.
Be to, taip sujungiant Vilnių ir Kauną būtų įgyvendinama ir dvimiesčio idėja, kuri kol kas yra tik popieriuose.
Biudžeto tuštinti nereikės
Nors J.Zykaus planai iš pirmo žvilgsnio atrodo neįgyvendinami, patyręs statybininkas pateikia daugybę projektų, skaičiavimų, planų.
O į skeptikų klausimą, kiek milijonų tokie objektai galėtų kainuoti, vilnietis atsako, kad visa tai būtų statoma privačiomis lėšomis.
„Ne iš biudžeto, o į biudžetą“, – kalbėdamas apie pinigus patikslina jis ir pabrėžia, kad investicijos grįžtų su kaupu, keldamos Vilniaus ekonomiką, skatindamos miesto plėtrą, sumažindamos transporto grūstis.
Traukiniu – per 20 minučių
Naujausias J.Zykaus ir jo komandos darbas – iliustruota schema. Joje nubrėžta pirmoji metro linija iš miesto centro į Pilaitę per Karoliniškes, Žvėryną, Šnipiškes.
Pilaitėje J.Zykus regi naujus Vyriausybės rūmus, į kuriuos kraustytųsi visos po miestą išsibarsčiusios ministerijos. Netoli – didžiulė geležinkelio stotis, kurioje stotų ir metro traukiniai.
Persėdę į greitojo geležinkelio traukinius, iš Pilaitės Kauną pasiektume per 20 minučių. Skeptikams J.Zykus paaiškina: 76 kilometrų atkarpoje traukinys pasiektų 230 kilometrų per valandą greitį.
Galima palyginti: dabartiniu 104 kilometrų geležinkeliu traukiniai iš Vilniaus į Kauną važiuoja daugiau nei valandą vidutiniu 99 kilometrų per valandą greičiu.
Be to, dar reikia derinti keleivinių ir krovininių traukinių tvarkaraščius. Tai taip pat nepatogu.
Magistrale Vilnius–Kaunas kelionė automobiliu taip pat trunka daugiau nei valandą.
Atsivertų kelias į Europą
„Kad ir kaip būtų skaudu Vilniui, Karmėlava turi tapti Lietuvos vartais į pasaulį. Juk ji yra valstybės viduryje. O Vilnius nuo jos turi stengtis nenutolti“, – dėstė J.Zykus.
Karmėlavoje atšaka iš Vilniaus įsilietų į „Rail Baltica“ geležinkelį, tad vilniečiams nesunkiai būtų pasiekiami Vakarų Europos miestai, Latvijos, Estijos sostinės.
Čia pat – Karmėlavos oro uostas, kuris vilniečiams taip pat taptų pasiekiamas greičiau nei per pusvalandį.
Ir kiek tokie malonumai kainuotų?
Pirmosios 8 kilometrų metro linijos Centras–Pilaitė sąmatinė vertė – 450 mln. eurų. 76 kilometrų geležinkelio – 550 mln. eurų.
J.Zykus ne tik sėdėdamas kabinete braižo schemas. Jis pėsčiomis nukeliavo daugiau nei 20 kilometrų iš Vilniaus į Rykantus (Trakų r.) vietovėmis, kur turėtų driektis greitojo geležinkelio trasa.
Prisigaudė erkių, pavargo, bet liko patenkintas.
Toliau iki Kauno jis ne kartą važiavo, statybininko žvilgsniu vertindamas, kur būsimajam geležinkeliui reikėtų tunelio, kur – aukštesnio pylimo.
Pažeria daugybę skaičių
Vis dėlto savo darbus J.Zykus pradėjo ne nuo geležinkelio, o nuo metro. Tai pritrauktų ne tik didžiules investicijas.
Vilnietis skaičiuoja: vien metro statybai reikėtų maždaug penkių tūkstančių specialistų, statybininkų, daugybės darbininkų. Jiems nebereikėtų darbo žvalgytis užsienyje.
Be to, investuotojai mokėtų mokesčius, tad biudžetas sulauktų papildomų įplaukų. Statybos laikotarpiu per metus jį papildytų 140 mln. eurų, per kitus 20 metų – 263,6 mln. eurų. Per tokį laikotarpį objektas atsipirktų. O grynasis pelnas per du dešimtmečius būtų 846,27 mln. eurų.
J.Zykus ištraukia ir sąrašą garsių pasaulio kompanijų, kurios mielai imtųsi metro Vilniuje statybos.
Jeigu valdžia palaimintų projektą, vilniečiai metro galėtų naudotis jau 2022 metais.
Jau apskaičiuota, kad pirmaisiais metais naująja transporto rūšimi kelionių skaičius per dieną siektų 123 tūkst., bilietų kaina būtų 1,17 euro.
Antrajame etape J.Zykus siūlo įrengti metro liniją iš Centro į Saulėtekį, o paskui – iš Saulėtekio į Pašilaičius, taip pat žiedu – aplink visą miestą.
Tinka ir mažiems miestams
Anot J.Zykaus, kai kas mėgsta tvirtinti, kad Vilnius metro yra per mažas miestas. Tačiau Seimo Parlamentinių tyrimų departamento surinkti duomenys liudija ką kita.
Štai Renas (Prancūzija) dar neseniai buvo mažiausias miestas, turintis metro. Jame – 215 tūkst. gyventojų. 9,4 kilometro metro linijos statyba jame kainavo 449 mln. eurų.
Pradėjus metro statybos darbus šis Prancūzijos miestas pradėjo augti, plėstis.
Metro taip pat turi Breša, Helsinkis, Kopenhaga, Lilis, Lozana, Niurnbergas, kuriuose – mažiau nei 1 mln. gyventojų.
Seime užvirė diskusijos
Metro idėją J.Zykus puoselėja jau trylika metų.
Tačiau sklando ji daugiau nei keturis dešimtmečius.
Vilnietis dėl to labai nesistebi: pasaulyje yra miestų, kurie metro pradėjo statyti ir po septyniasdešimt metų trukusių diskusijų.
Kad tai nėra rašyta šakėmis ant vandens, liudija ir lapkričio pradžioje Seime svarstytas Metro įgyvendinimo įstatymo projektas.
Už jį balsavo 67 praėjusios kadencijos parlamentarai.
Kadangi balsavimas dėl šio įstatymo priėmimo į darbotvarkę nebuvo įtrauktas, tai turės padaryti jau naujos kadencijos Seimas.
Įstatymas paskirstys funkcijas ir atsakomybę tarp valstybės, Vilniaus savivaldybės ir investuotojo.
Savivaldybei pareiškus norą statyti metro, Vyriausybė privalės organizuoti tokio projekto įgyvendinimą, patvirtinti projekto finansavimą, įgyvendinimą ir įrengtos metro sistemos eksploatavimą verslo struktūroms pagal koncesijos sutartį.
Sutarčiai pasibaigus, metro infrastruktūra būtų perduota valstybei.
Įstatymo projekte numatyta, kad metro būtų statomas už privačias lėšas. Tai leistų pritraukti milijardus eurų siekiančias investicijas.
O pirmosios metro linijos nuo Pilaitės iki miesto centro statybos truktų ketverius metus.
Beje, dar 2014-ųjų vasarą Seimas buvo priėmęs Metropoliteno koncesijos įstatymą, tačiau tąkart Prezidentūra priimtą įstatymą vetavo.
Atmesti veto Seimui pritrūko penkių balsų.
Dabar Metro įgyvendinimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Prezidentūros dekrete išdėstytas pastabas ir rekomendacijas.
Pastatytų valdžiai rūmus
J.Zykui neatrodo per drąsu ir perkelti iš miesto centro į pakraštį visą Vyriausybę.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijai priklausančios statybos įmonės Pilaitėje mielai apsiimtų statyti valdžios dangoraižį. O Vyriausybė jį išsipirktų parduodama ministerijų pastatus.
„Juk kitos valstybės net sostines perkelia, tarkim, Vokietija – iš Bonos į Berlyną, Kazachstanas – iš Almatos į Astaną“, – kalbėjo J.Zykus.
Tuo metu paprastiems vilniečiams metro būtų naudingas ne tik susisiekimo prasme. Juk šalia metro linijos, o juo labiau stočių, neabejotinai pakiltų nekilnojamojo turto kainos.
