„Numatoma, kad Vilnius turi apsižiedinti aplinkkeliais. Dabar kalbama apie keletą kitų projektų – nuo Ukmergės gatvės iki Utenos kelio turi būti aplinkkelis, taip pat iš kitos pusės – nuo Gariūnų iki Lydos kelio.
Iki Lydos kelio yra rengiamas specialusis planas, jeigu tik bus numatytos lėšos šiems projektams, tai po 2020 metų jie bus įgyvendinti.
Aplinkkelio etapas nuo Ukmergės gatvės iki Utenos kelio šiandien yra tik planas – turi būti pasižiūrėta, ar yra laisvos žemės. Jeigu nėra, tai ją reikia paimti ir parengti techninį planą. Šitas etapas turėtų būti statomas po 2020 metų“, – LRT radijui antradienį sakė Egidijus Skrodenis.
Anot jo, bendrą automobilių spūsčių problemą didžiuosiuose Lietuvos miestuose būtų galima spręsti, ne tik tiesiant aplinkkelius, bet ir tunelius ar kelių lygių sankryžas, tačiau tokie projektai reikalauja didelių investicijų.
„Jeigu mes galėtume, tai mes kiekvienoje sankryžoje įrengtume arba antžeminį, arba požeminį pravažiavimą, bet tai kainuoja nepigiai. Aš manau, kad vargu, ar Lietuva pajėgtų įgyvendinti tokius tunelius, kaip Vakarų Europos miestuose, bet tada apleistume visus kitus Lietuvos kelius“, – teigė E.Skrodenis.
Jo žodžiais, antradienį atidaromas Vilniaus vakarinio aplinkkelio tęsinys turėtų gerokai sumažinti automobilių spūstis aplinkinėse – Laisvės ir Ukmergės – gatvėse.
„Planuojama, kad Ukmergės ir Laisvės prospektuose spūstys sumažės 25 proc.. Vilniuje pagrindinis spūsčių problemos sprendimo būdas – žmonės labiau naudotųsi viešuoju transportu, dviračiais arba vaikščiotų pėsčiomis. Tai sumažintų grūstis“, – tvirtino E.Skrodenis.
Vilniaus vakarinio aplinkkelio tęsinys sujungė magistrales Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys. Juo bus galima važiuoti 90 km per valandą greičiu.
2013 metų pabaigoje buvo atidarytas Vilniaus pietinis išorinis aplinkkelis, kuris pagerino susisiekimą su Minsku ir Klaipėda bei nukreipė vilkikus nuo miesto gatvių.
