Tačiau ar šiuolaikiniai visureigiai turi savybes, padedančias įveikti itin prastos būklės kelius, bekeles ar tiesiog nesustoti ledu padengtoje įkalnėje? Tą objektyviai išsiaiškinti nutarė „Metų automobilio“ konkurso organizatoriai.
Kas antras „Metų automobilio 2017“ dalyvis yra vadinamas visureigu ar krosoveriu. Kai kurie jų yra varomi tik dviem ratais, stovėjimo aikštelėje užima ne daugiau vietos nei „Volkswagen Golf“ ir neturi pretenzijų nuvažiuoti nuo asfalto.
Tačiau visureigio vardas įpareigoja labiau nei hečbeko, tad keliolika padidinto pravažumo pretendentų į Lietuvos „Metų automobilio 2017“ karūną savaitgalį susirinko „AD REM“ logistikos bazės aikštelėje Vilniuje, kur juos po kaulelį išnarstė visureigių specialistai.
Bandymai – be purvo
Lietuvos ir aplinkinių valstybių bekelės visureigių sporto entuziastai gerai žino Audrių Sutkų.
Panevėžietis lipo ant podiumo ne vienose bekelės varžybose, po poros metų planuoja pasileisti į kelionę automobiliu aplink pasaulį, o šiemet pristatė Baltijos šalyse nematytą platformą, kurioje galima įvertinti svarbiausias visureigių savybes jų net neišpurvinant.
Jo „Peak Point“ vadinamoje platformoje galima įvertinti visų automobilio diferencialų darbo efektyvumą, įkalnės ir nuokalnės įveikimo galimybes, kėbulo stabdumą, šoninio posvyrio automobilio galimybes ir pan.
Tai – kone idealus būdas įvertinti tikrąsias visureigio savybes, reikalingas bekelėje ar kasdieninėse situacijose, pavyzdžiui, važiuojant į ledu nuklotą įkalnę.
„Va ką daro automatika ir elektronika“, – stebėjosi A. Sutkus, „Toyota Hilux“ pikapu bandydamas įveikti diferencialų testą.
Tai – speciali platforma, patikrinanti, kaip automobilis reaguoja į situaciją, kuomet sukibimą su keliu turi tik vienas priekinis ratas. Mechaniškai užrakinus galinį ir centrinį diferencialus, „Toyota Hilux“ į kalną neįkopė, tačiau palikus šių sistemų reguliavimą elektronikai, užvažiavo be problemų.
21,2 cm prošvaisą turinčiam automobiliui nedidelis iššūkis buvo ir 45 proc. statumo įkalnė, į kurią būtent dėl per mažo atstumo tarp žemės ir kėbulo dalių nei vienas kitas konkurso dalyvis neįkopė.
Konkurso dalyvius bandęs visureigių specialistas didesnių priekaištų rėminės konstrukcijos „Toyota“ pikapui neturėjo ir kitose rungtyse, viena kurių įvertina ne tik galimybes bekelėje, bet ir kėbulo standumą – tai svarbus aspektas automobilio saugume.
„Galima patikrinti automobilio standumą, nes jis yra šiuo metu laužiamas. Padarinėkite duris ir bus viskas aišku“, – aiškino prie svyruojančio „Maserati Levante“ vairo sėdėdamas A. Sutkus.
Liečiant žemę vos dviem ratais, ne visiems automobiliams pavyktų atidaryti ir uždaryti duris ar bagažinę. Jeigu kėbulas pakrypsta keliais milimetrais, durys užsidaro tik kliudydamos kitas metalines automobilio dalis.
Būtent prabangiausiam šio konkurso automobiliui, kuris buvo bandomas vienas pirmųjų, priekaištų specialistas nerado. Vėliau prie standžiausiųjų grupės prisijungė ir „Hilux“, „Volkswagen Tiguan“, „Mercedes-Benz GLC Coupe“ ir dar keli modeliai.
Aktualu kasdieniniam važiavimui
Kiekvienais metais gausėjant visureigių gretoms, „Metų automobilio“ komisijos nariams užduotis išrinkti geriausiąjį toli gražu ne lengvėja. Tokie bandymai padeda rasti atsakymus į kai kuriuos klausimus, kurių nepavyktų išsiaiškinti nei žvyro karjere, nei bekelės purvyne.
„Metų automobilio“ komisijos senbuvis, čia esantis jau dvidešimtus metus iš eilės, Renaldas Gabartas tvirtina, jog pagrindinis „Peak Point“ privalumas – žmogiškojo faktoriaus išnykimas.
„Šiųmetinis „egzaminas“ vienareikšmiškai pats profesionaliausias ir informatyviausias per visą „Metų automobilio“ konkursų istoriją.
Visureigių bandymų realiomis sąlygomis išvadoms beveik visuomet didelę įtaką turi vairuotojo įgūdžiai: patyręs bekelės guru netgi su kuklesnių nei statistinis vidurkis techninių parametrų automobiliu gali įveikti sudėtingą trasą, o „asfaltinis“ pilotas su pačiu geriausiu visureigiu užstrigti nesudėtingoje vietoje“, – palygino žurnalistas.
R. Gabartas pabrėžė ir kitą svarbų aspektą, itin patinkantį automobilių gamintojų atstovams: plika akimi nematomos savybės čia įvertinamos visureigius eksploatuojant ne ką agresyviau nei važinėjant kasdien.
Jam pritarė ir kitas „Metų automobilio“ komisijos narys Ramūnas Fetingis. Jo manymu, tokie testai atskleidžia ne tik visureigio galimybes bekelėje, bet ir kasdieninėse situacijose.
„Visureigių bandymai eiliniam žmogui, kuris gyvena mieste ir 99 atvejais iš 100 niekada nenuvažiuoja nuo asfalto, gal ir neaktualūs, bet yra daugybė gyvenimo atvejų, kai pravažumas gali turėti lemiamos reikšmės.
Kad ir norint žiemą išvažiuoti iš apsnigto kiemo. Ypač jeigu reikia pakilti į tegu ir mažą kalniuką. Tada staiga žmonės prisimena, kad pirko visureigį su dviem varančiaisiais ratais.
O jeigu gyvenate užmiestyje, gal turite sodybą, o gal mėgstate žvejybą – tada pravažumo savybės tampa labai aktualios.
Perlipti per griovį, įveikti provėžas, kai du iš keturių ratų pakyla nuo žemės – visas šias automobilių galimybes puikiai atskleidė Audriaus Sutkaus sukonstruota platforma“, – tvirtino žurnalistas.
