Į Lrytas.lt redakciją kreipęsis tautodailininkas Aivaras Norbutas smulkiai nupasakojo susiklosčiusią situaciją. Vyras nepraranda vilties, kad galbūt kitais metais šventė bus organizuota geriau, nors bandydamas susisiekti su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku atsimušė lyg į sieną.
Netikėjo geranoriškumu
„Nušurmuliavo Jūros šventė. Kaip ir kasmet. Su renginiais ir koncertais. Ir su šventine muge, kurioje buvo daugiau nei 700 prekybininkų. Pastariesiems priklausau ir aš – prekiauju savo gamybos darbais.
Kai kuriems prekybininkams ir vietos gyventojams Jūros šventę apkartino policijos skirtos baudos už automobilių parkavimą neleistinose vietose. Manęs tarp nubaustųjų nebuvo, bet tik todėl, kad netikėjau policijos geranoriškumu ir sveiku protu.
Formaliai, lyg ir viskas teisingai – yra pažeidimas, už jį reikia bausti. Kaip Klaipėdos meras V. Grubliauskas rašė: „Bent jau šiuo konkrečiu atveju – baudžiama ne už ką kitką, bet už tai, kad automobilis stovi ant žaliosios vejos ir jokių kitokių interpretacijų būti čia neturėtų. Bent jau šiuo konkrečiu atveju.“
Ar tikrai yra taip?
Nustebino švedai ir estai
2013 metais sugalvojome nuvažiuoti į Švediją, į tris muges per 10 dienų. Žinote, kas jau tada padarė įspūdį? Ogi, būtent, kaip švedai sprendžia parkavimo problemą masinių renginių metu.
Mugės lankytojai, aš jau nekalbu apie dalyvius, be problemų statė automobilius bet kur, kur tik netrukdė eismui – ant bet kokio žolės skvero ar pievutės. Galite patys tuo įsitikinti peržvelgę nuotraukas.
Lygiai tas pats Estijoje. Kasmet važiuojame į Parnu, Tartu, Viru, Vilijandi ar Turi ir žinome, kaip ten yra. Tartu centre taipogi yra parkelis su dideliais medžiais, varnų apdergta ir šakų prikritusia žeme, beveik kaip Danės skvere.
Estai be problemų ten stato automobilius – ir mugės dalyviai, ir sportininkai (tuo metu ten vyksta triatlono varžybos). Visose mugėse, ir Turi, ir Parnu, jei tik yra vietos ir netrukdai eismui, mašiną gali laikyti šalia.
Man pačiam keista – prisistato mašinų ženklų galiojimo zonose. Tik niekas jų nebaudžia, nes net policija supranta, kad atvažiavus į šventę rasti vietą mašinai problematiška.
Bet estai – skandinaviško mentaliteto žmonės. Ir jų valdininkai skandinaviško mentaliteto žmonės. Ir policininkai taip pat. Mes gi esam lietuviai ir skandinavais nenorim būt nė už ką.
Klausimai, į kuriuos meras neatsakė
Bandžiau socialiniame tinkle iš Klaipėdos mero gauti atsakymus į kelis klausimus, deja, nepavyko. Ponas meras arba per daug užimtas, arba tvirtai laikosi savo pozicijos, kad interpretacijoms čia ne vieta.
Taigi, tuos tris klausimus, į kuriuos atsakymo negavau, Klaipėdos merui norėčiau užduoti viešai.
1. Ar normalu, kad mugės dalyviai, sumokėję 369 eurus už leidimą prekybai neturi kur statyti automobilių?
Ar organizatoriai galvoja tik apie mokesčio surinkimą, bet net nesistengia suteikti nors minimalių paslaugų už tą kainą? Gal čia ne savivaldybės kompetencija? Bet pinigai juk patenka į savivaldybės sąskaitą.
2. Leidžiama užvažiuoti ant žalios vejos pasikrovimo – išsikrovimo metu. Už tai nebaudžiama. Taigi, kokią žalą padaro tvarkingas automobilis pastovėjęs dieną ant žolės?
Aš nekalbu apie tepalus varvinančius: tokių savininkai turi būti baudžiami visur ir visada.
3. Ar normalu, kad per metus mokestis už prekybą Jūros šventės metu, kuris ir taip buvo didžiausias Lietuvoje, pabrango nuo 318 iki 369 eurų už 9 kvadratinių metrų plotą?
Visad galima kelti kainas, kol bus perkančių, bet daug tikrų ir gerų meistrų nebevažiuoja į Jūros šventę vien dėl to, kad per brangu.“
Pirmiausia įspėjo, o paskui baudė
Motyvus, dėl kurių buvo skirtos baudos neleistinose vietose automobilius stačiusiems prekybininkams lrytas.lt paaiškino Klaipėdos viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.
Ji priminė, kad Jūros šventė prasideda nuo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo. Jame aptariami absoliučiai visi organizaciniai klausimai. Lankytojams jis galbūt nėra labai aktualus, tačiau dalyviai, pašnekovės teigimu, tikrai apie tai žino.
„Jie tikrai žino, kad transporto eismas mugės teritorijoje yra draudžiamas. Įsakyme taip pat pažymėta, kad tam tikru metu prekybininkai gali įvažiuoti, išsikrauti ir vėl išvažiuoti“, – dėstė K. Vintilaitė.
Savivaldybės atstovė atkreipė dėmesį, kad statyti automobilį ant vejos draudžia Kelių eismo taisyklės. Visai kas kita – jei prekeiviai savo transporto priemones būtų pastatę nepažeisdami taisyklių. Už tai niekas nebaudė.
„Visi tie, kurie ant puikios mūsų krantinės vejos pasistatė ne tik prekybai reikalingus paviljonus, palapines ar šaldymo įrangą, bet pasiliko ir automobilius, pirmiausia gavo įspėjimus“, – komentavo viešosios tvarkos skyriaus vedėja.
Savivaldybė bendradarbiaudama su policijos pareigūnais tris dienas stebėjo, ar nėra neleistinose vietose automobilius pastačiusių pažeidėjų.
Per pirmąsias dvi šventės dienas net 171 mugės teritorijoje stovėjusi transporto priemonė buvo padabinta įspėjimo lapeliais. K. Vintilaitės žiniomis, iš jų 58 nesureagavo į perspėjimą, todėl dabar turės mokėti baudas.
„Pasiruošimo mugei metu buvo darbo diena, todėl stovėjimo vietų buvo pakankamai“, – reziumavo savivaldybės atstovė.
Šventė brangsta – rinkliavos auga
Savivaldybės administracijos licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėjos Jolanta Uptienė pažymėjo, kad vietinės rinkliavos dydžius nustato miesto savivaldybės taryba.
Anot jos, Jūros šventės metu surinktos lėšos naudojamos įvairioms švenčių rengimo ir aptarnavimo išlaidoms padengti. Taip pat prekybininkų mokėta vietinė rinkliava nėra susieta su automobilių parkavimu.
„Jūros šventė yra reprezentacinis renginys, kurio organizavimui būtinų paslaugų pirkimų kainos ir atlikėjų honorarai kasmet brangsta. Visgi nepaisant pokyčių rinkoje bei augančio darbo užmokesčio vietinės renginių teritorijoje taikomi rinkliavos dydžiai nekito penkerius metus“, – pažymėjo J. Uptienė.
Tačiau šiais metais vietinės rinkliavos dydžiai Jūros šventės metu buvo padidinti iki 5,0 eurų už leidimą prekybai už vienam kvadratiniam metrui ir iki 0,5 euru leidimui teikti paslaugas už tokiam pat plotui.
Anot savivaldybės atstovės, tai renginio organizatoriui leido padidinti Jūros šventės programos finansavimą ir sudarė galimybę išlaikyti aukštą renginio lygį.
Prekybininkai taip pat mokėjo rinkliavą už plotą, kurio vienas kvadratinis metras mažiausio paklausumo zonoje kainavo 23 eurus, o didžiausio – net 40 eurų.
Anot J. Uptienės, akivaizdu, kad Jūros šventėje dalyvavęs meistras prekybos vietą įsigijo didžiausio paklausumo zonoje bei ėmė didesnį prekybinį plotą.
