Sutriuškino automobilių mokesčio idėją: „Tai žmonių skurdinimas“

Planuojamą mokestį jie įvertino kaip naują būdą įlįsti į gyventojų kišenes, nors nauda – labai abejotina.

Į redakciją kreipęsis Vilniuje, Antakalnyje gyvenantis vairuotojas Valdas (vardas pakeistas) vadino šį mokestį vienu iš kvailiausių ir argumentuotai atrėmė dažniausiai mokesčio šalininkų išsakomus motyvus:

1. Automobilių mokestis yra gerai, nes tokia kitų šalių praktika, taip sako Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir todėl, kad Lietuvoje per mažai apmokestintas turtas.

Pirma, kad kažkas yra daroma „kitose šalyse“ yra ne argumentas tol, kol šalia nepateiki motyvų ir pagrindimo, kodėl tos „kitos šalies“ modelis tiks Lietuvoje.

Be pagrindimo su šituo argumentu galima stumti bet kokias nesąmones. „Kitos šalies“ praktikos negalima išimti iš konteksto: taip, kitos šalys gal apmokestino senus automobilius, bet gal jos subsidijuoja naujų automobilių įsigijimą? Ir apie kurią būtent šalį mes kalbame? Ar toks mokestis toje šalyje pasiteisino? Jei pasiteisino, tai kokiu būdu, kokie tikslai buvo pasiekti? Tikriausiai ir patys „kitos šalies“ argumento autoriai to nežino.

Antra, taip sako TVF, bet mėgstama korektiškai nutylėti, ką turi omenyje TVF, siūlydami apmokestinti turtą – pabrėžiama, kad Lietuvoje yra didelis pajamų apmokestinimas.

Tai nereiškia, kad jei Lietuvoje didelis pajamų apmokestinimas, turi būti didelis ir turto apmokestinimas. Logika turėtų būti tokia, kad valstybė turi paskaičiuoti, kiek reikia apmokestinti turtą, kad būtų galima surinkti biudžetą ir kartu sumažinti pajamų apmokestinimą.

Vaizdžiai tariant, pinigus nuo vienos svarstyklių lėkštelės permesti ant kitos, išlaikant pageidaujamą balansą. Bet greta ketinimo įvesti turto mokesčius, negirdžiu nieko apie ketinimus mažinti pajamų apmokestinimą. Veikiau priešingai, užsimenama apie progresinius mokesčius. O čia ir vėl suspindi valdžios trumparegiškumas.

Progresiniai mokesčiai, mano nuomone, tikslingi ir socialiai teisingi tada, kai šalyje yra pakankamai didelis skaičius dideles pajamas gaunančių darbuotojų. Tada tu gali atleisti nuo mokesčių visiškai minimumą uždirbančius, o uždirbantys daugiau moka daugiau iš solidarumo.

Visais kitais atvejais tai yra paprasčiausias skurdinimas tų žmonių, kurie sugebėjo dirbti ir uždirbti (ne iš pelno ar dividendų, bet savo darbu) didesnį atlyginimą, skurdinimas žmonių, kurie yra ne tik geri specialistai, bet ir kurie dirba pas gerus, sąžiningus, teisingus darbdavius, kurie nesibodi įvertinti gero darbuotojo jo kvalifikaciją atitinkančiu užmokesčiu.

Taigi, mokesčiai nuo pajamų geriausiu atveju liks, kokie buvę, t.y. dideli, arba dar didės dėl progresinių mokesčių įvedimo, plius dar mokėsime turto mokesčius, nes taip sako TVF. Bet TVF taip nesako.

2. Automobilių mokestis yra gerai, nes automobiliai teršia aplinką ir už tai reikia mokėti.

Šiaip aš nesu prieš ekologiją, bet esu prieš manipuliavimą ekologija ir eko-šalininkais. Imkime statistinį Lietuvos gyventoją su statistiniu 10 metų senumo kibiro spalvos „VW Passat 1.9 TDI“.

Yra įmonių, kurios tikrai ne medelius augina, didieji miestai šildosi kūrendami iškastinį kurą, bet ne, šitas tūlas lietuvis su savo „passatu TDI“ yra didžiausias teršėjas ir turi už tai mokėti.

Gerai, tarkime, visi turime nusipirkti savo „taršos leidimą“. Bet tada, kad toks „ekologinis mokestis“ būtų pagrįstas ir teisingas, turėtume mokėti už faktinę taršą. Taip, statistinis gyventojo „passatas 1.9TDI“, su kuriuo statistinis gyventojas vežioja savo du vaikus į mokyklą ir su žmona važiuoja į darbą miesto centre iš miegamojo rajono miesto pakraštyje teršia daugiau ir labiau nei statistinio pensininko 15 metų senumo „VW Polo 1.1“ benzinas, su kuriuo pensininkas tik į sodą savaitgaliais ir į kapines.

Taigi „ekologinis mokestis“ turėtų priklausyti nuo to, kiek tavo automobilis išskiria taršos ir kiek kilometrų per metus tu nuvažiuoji. Jei dūmingumą dar galima be papildomų investicijų išmatuoti techninės apžiūros metu, tai va su nuvažiuotais kilometrais jau yra sudėtingiau (na, juk pas visus „rida tikra“).

Todėl siūloma eiti paprasčiausiu keliu ir mokestį nustatyti pagal automobilio amžių.

Bet juk ekologija yra ne vien tarša, o ir tvarus vartojimas. Kitaip tariant, jei perki padėvėtus rūbus, baldus, tai tu ekologiškas, nes neskatini besaikės gamybos ir neišmeti dar visai gerų daiktų. Tik kažkodėl automobiliams tvarus vartojimas negalioja.

Tiek automobilių gamyba, tiek senų automobilių utilizavimas generuoja taršą ir atliekas, tam naudojama energija ir t.t. Taigi, jei mano automobilis yra techniškai tvarkingas ir prižiūrėtas, nors ir senas, kodėl turiu mokėti didelį „ekologijos“ mokestį? Juk tai tvarus vartojimas!

Kitas dalykas yra to „ekologijos mokesčio“ panaudojimas. Niekur negirdėjau, kad mokestis bus skiriamas medeliams sodinti. Jei jau renkame „ekologijos mokestį“, jis ir turi būti skirtas aplinkosaugai, o ne metų pradžioje „perskirstomas tarp eilučių“ ir nukeliautų valstybės tarnautojų algoms kompensuoti.

Su šituo pačiu ekologijos argumentu galime ir PVM maistui padidinti iki 30 procentų ir sakyti, kad čia ekologijos mokestis, nes žmogus yra biologinės taršos šaltinis.

Šitas mano mėgstamiausias. Nežinau iš kokio aukščio reikia būti nukritusiam ant galvos, kad šitą sugalvoti. Bet tikriausiai yra dalis žmonių, rimtai galvojančių, kad žmonės perka 10 metų senumo „passatą 1.9TDI“, o ne naują „Maserati“ arba, būkim novatoriški, „Teslą“, ne dėl lėšų trūkumo, o dėl kažkokių kitų vidinių paskatų, kurias būtų galima išmušti įvedus mokestį. Čia jau yra absurdo lygis.

Prisiminkime mūsų statistinį gyventoją su „passatu“, kuris turi žmoną, du vaikus ir šunį. Tarkime, su žmona jis uždirba po vidutinę algą. Tarkime, jie dar moka būsto paskolą. Didelės rinkos analizės neatlikau, bet atsidarius VW lietuvišką puslapį man pardavėjai siūlo „akciją“ – mėnesinė įmoka nuo 199 eur. už modelį, kuris tiktų šeimai su dviem vaikais ir šuniu.

Bet čia yra suma „nuo“ (tikriausiai už bazinę komplektaciją be radijo ir kilimėlių), ir tai jau pakankamai nemažai šeimai su vidutine alga, dviem vaikais, šuniu ir būsto paskola.

Prie naujos mašinos prisideda dar visa puokštė išlaidų: „kasko“, remontas ir priežiūra tik autorizuotam servise, o ne pas kaimyno Antano brolį servise, kur turi VIP kliento statusą ir Antano brolis „nechaltūrina“.

Aš neabejoju, kad bet kuris statistinis tėtis su dviem vaikais ir šuniu mielai įsigytų naują automobilį, bet statistinis tėtis supranta, kad jo ir jo žmonos vidutinės algos tikrai neužteks išlaikyti naują automobilį. Be to, automobilis – ne butas, tai nėra investicija. Mašinos vertė krenta ne tik su kiekvienu nuvažiuotu kilometru, bet ir su kiekviena minute, kurią tas automobilis stovi kieme.

O kas, jei paliksi naują automobilį kieme, ryte rasi nubraižytais šonais arba nerasi visai. Tuo tarpu, kai kibiro spalvos „passatas 1.9TDI“ pasiekia tam tikrą amžių, jo gali net neberakinti.

Bet parko atnaujinimo šalininkai čia gali išsitraukti dar keistesnį pasiūlymą: padaryti automobilių mokestį pvz. 300 eur per mėnesį. Taip, tada bus tas pats, ar mokėti mokestį, ar pirkti naują mašiną lizingu.

Bet realybėje greičiausiai bus taip: nedidelė dalis tikrai nusipirks naujas mašinas, o tada atsiras pora gudručių, kurie užregistruos savo mašinas užsienyje, galiausiai praktika išplis, kaip dabar pilna UAB’ų, įdarbinančių Norvegijoje, taip tada bus pilna UAB’ų, registruojančių jūsų automobilį Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ar kitur pagal pageidavimą.

Rezultatas bus toks, kad automobilių parkas atjaunės neženkliai, mokesčio bus surenkama mažai, o jo administravimas kainuos daug, todėl apsisukę ieškosime, kas čia dar pas mus mažai apmokestinta.

Negana to, kad įvedus automobilių mokestį anksčiau išvardintos problemos nebus niekaip išspręstos, bet po visų lengvatų pensininkams, vaikams, nėščiosioms ir bedarbiams, liks koks šimtas žmonių, realiai tą mokestį mokančių, o jo administravimui bus įsteigta nauja institucija, nupirktos patalpos, baldai, kompiuteriai ir įdarbinta penkiolika valdininkų.

Įmonės toliau terš orą, bedarbiai važinės supuvusiais kledarais, valstybės biudžete žiojės riestainio skylė, o 14 galva Seime trins kėdes ir kurs naujas mokesčių idėjas.