Pagrindiniai maršrutai nusidriekė į Vakarų arba Rytų Europą. Regionuose gyvenančius vyrus vilioja didesnis užmokestis, tačiau tai turi savo kainą – dažnai šeimos nariai paliekami vienam ar keliems mėnesiams, o vairuotojo gyvenimas persikelia į 4 kv. m sunkvežimio kabiną.
Iš didelio vilkikų vairuotojų būrio yra ir kitokių pavyzdžių – tai Mindaugas Tumas, kilęs iš nedidelio Kalvių kaimo (Rokiškio r.), kuris savo ryžtu ir užsispyrimu iš paprasto vilkikų vairuotojo tapo didelės įmonės vilkikų vairuotojų mokytoju, dabar – ir Baltijos regiono „Volvo drivers fuel challenge“ varžybų čempionu.
Kelerius metus vairuodamas vilkiką transporto įmonėje „Finėjas“ M.Tumas vadovams rodė puikius ekonomiškumo pavyzdžius ir visuomet norėjo gyventi visiems įprastą gyvenimą – nuo 8 iki 17 val. dirbti mėgstamą darbą.
M.Tumas moko net ir dvigubai vyresnius bei kur kas daugiau vairavimo patirties turinčius vilkikų vairuotojus vairuoti ekonomiškai.
– Mindaugai, trumpai papasakokite apie savo gyvenimą. Gal prisimenate, kada pradėjote vairuoti?
– Kaip ir daugelis gyvenančių kaime, pradėjau vairuoti vos tik pradėjęs vaikščioti. Kadangi nepasiekdavau traktoriaus vairo, tai man padėdavo specialią pagalvę ir vasarą talkindavau ūkininkams. Su technika teko dirbti įvairiausius darbus.
Kiek prisimenu, turbūt nuo 6–7 metų vairavau įvairiausią žemės ūkio techniką, motociklus ir, žinoma, automobilius. Buvo kiti laikai, kaime policija pasirodydavo retai. Aš visuomet vairavau saugiai ir niekuomet nesu sukėlęs eismo įvykio.
Baigęs mokyklą, vairavimą buvau apleidęs. Baigęs Klaipėdos policijos akademiją Rokiškyje pradėjau dirbti policininku. Tiesa, tai truko neilgai – dėl mažo atlyginimo bei prastų perspektyvų išvykau uždarbiauti į Londoną.
Fantastiškoje vietoje Londono centre, didžiuliame restorane, apsuptas draugų lietuvių praleidau ketverius metus. Atsitiko taip, kad į Lietuvą sugrįžo visi draugai. Nors buvo pats ekonominės krizės įkarštis, nusprendžiau grįžti ir aš.
– Jūs esate dar vienas pavyzdys, kad įgijus kitokios patirties, pamačius svečią šalį, galima sugrįžti ir sėkmingai gyventi Lietuvoje. Ką galėtumėte pasakyti planuojantiems sugrįžti? Ar sugrįžus nebuvo sunkumų?
– Niekas čia nelaukia išskėstomis rankomis. Tačiau taip ir neturėtų būti. Mes kiekvienas kuriame savo gyvenimą. Jei tik manote, kad užsienyje kažkas ne taip, ten nerandate sau vietos, žinoma, sugrįžkite.
Lietuva yra puiki šalis su puikiomis galimybėmis. Keliose įmonėse pabandęs vadybininko darbą, supratau, kad tai – ne man skirtas darbas. Jaunam žmogui norisi užsidirbti kuo daugiau pinigų. Todėl ieškojau išeičių.
Nuolat kirbėjo mintis apie vilkiko vairavimą. Mano tėtis irgi vairuotojas, šį darbą dirbantis daugiau nei 10 metų. Todėl ir aš nusprendžiau pabandyti. Išlaikiau vilkiko vairavimo egzaminą, gavau vairuotojo pažymėjimą ir pradėjau važinėti po Europą.
Sekėsi puikiai, tačiau buvo labai sunku palikti draugus, šeimą ir išvažiuoti šešioms savaitėms, kartais ir dviem mėnesiams. O sugrįžus ir pailsėjus kelias savaites, vėl tekdavo ruoštis kelių mėnesių reisui.
– Kodėl pradėjote dalyvauti ekonomiško vairavimo varžybose?
– Visas pasaulis stengiasi mažinti anglies dvideginio kiekį. Norėdamas pasitikrinti, ar viską savo darbe darau tinkamai, prieš trejus metus pradėjau dalyvauti varžybose.
Mano darbas kiekvieną dieną analizuoti, skaičiuoti ir išbandyti visus įmanomus ekonomiškiausius vairavimo variantus. Todėl atėjo laikas, kai pasitikrinęs supratau, kad viską darau tinkamai.
- Jūsų transporto įmonė neturi nė vieno „Volvo“ vilkiko. Kaip pavyko nugalėti varžybose su Jums neįprastu „Volvo“ markės vilkiku?
– Mes išskirtinai vairuojame „Mercedes“ gamyklose gaminamus vilkikus, o „Volvo“ truputį skiriasi. Tačiau pagrindiniai principai vis tiek nesikeičia. Manau, daugiau įtakos turi trasa, vėjas, šalti nervai ir, žinoma, vairuotojas tarp vairo ir akceleratoriaus.
Varžybose man labai pagelbėjo „Volvo“ instruktoriai Eivitas ir Rolandas, kurie padėjo sudėlioti tinkamą vairavimo planą, nustatė, kada ir kiek greitėti, kokiu greičiu įveikti posūkius ir t.t. Mane jie labai palaikė.
– Ar buvo sunku šiais metais nugalėti Lietuvoje?
– Buvau gerai pasiruošęs, daug analizavau trasą, net vėjo įtaką ir kitus komponentus. Beveik kiekvieną dieną darbe vairuoju vilkiką, o vairuodamas lengvąjį automobilį stengiuosi važiuoti kuo ekonomiškiau. Tai jau tapo kasdieniu įpročiu.
Žinoma, varžybose buvo ir kitų labai stiprių vairuotojų – daugelis jų kiekvieną dieną vairuoja „Volvo“ vilkikus, taigi kartu ir treniruojasi. Tačiau šį kartą man pavyko nugalėti.
– Kaip vyko regiono finalas Lenkijoje?
– Jaudulio buvo daug. Nors niekam nesakiau, tikėjau savimi, kad nugalėsiu. Blogas tas kareivis, kuris negalvoja tapti generolu. Varžybose dalyvavo penkių šalių atstovai – 15 ekonomiškiausių Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos vairuotojų.
Kiekviena šalis delegavo tris ekonomiškiausius vairuotojus. Lietuvai atstovavo trys vairuotojai – be manęs, dar važiavo Tadas Deringis ir Vadimas Jevgrafovas.
Viso renginio organizacija buvo fantastiška. Tinkamai sudėliotas laikas, labai geri viešbučiai, maistas. Taigi mums beliko taisyklingai įveikti trasą, kurioje ir paaiškėjo, kas geriausias.
– Laimėjote naują lengvąjį automobilį „Volvo V40“. Ar jau tuo patikėjote?
– Sunku buvo patikėti, viskas vyko kaip sapne. Pirmą vietą nuo antros skyrė vos 30 gramų kuro ekonomijos. O tai vienas vilkiko akceleratoriaus spustelėjimas.
Kai paskelbė nugalėtoją, pačios ceremonijos gerai ir nebepamenu. Tiesiog užplūdo pačios geriausios emocijos. Visiems noriu palinkėti – siekite užsibrėžtų tikslų ir svajonės taps realybe!
– Esate ne tik ekonomiškiausias, bet ir greičiausias. Papasakokite apie dar vieną pomėgį.
– Jau kelerius metus dalyvauju įvairiose kartingų varžybose. Kaip tik prieš porą savaičių su komanda laimėjome „Ramirent“ taurę. Vairuodamas kartingą išmoksti taisyklingai įvažiuoti ir išvažiuoti iš posūkių, kas, manau, padėjo man dalyvaujant ekonomiško vilkikų vairavimo varžybose.
– Kokie ateities planai?
– Pirmiausia reikia susigyventi su emocijomis, nusiraminti. Tuomet, žinoma, pasaulio čempionatas Švedijoje, kur susirinks ekonomiškiausi pasaulio vairuotojai. O tuomet ir žiūrėsime. Minčių ir idėjų yra įvairiausių.
