Drausmina patys
Kauno kelių policijos vadovas sako, kad pareigūnų pajėgos skirstomos pagal patvirtintą priemonių planą ir prioritetus.
Pavyzdžiui, šiuo metu daugiausia skaudžių eismo nelaimių įvyksta nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose. Dėl to daugiau pareigūnų patruliuoja būtent ten.
Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas pasakoja, kad pažeidėjus padeda drausminti ir vairuotojų siunčiama vaizdo registravimo įrangos medžiaga.
Praėjusiais metais tokių pranešimų gauta daugiau nei 2 tūkst. Vaizdo registravimo įranga ir mieste esančios kameros padeda išsiaiškinti ir kitą dažną pažeidimą Kaune, kuris neretai pasibaigia avarijomis – pavojingą persirikiavimą.
Sudėtinga avarija
Po susidūrimo vienam arba abiem automobiliams persirikiuojant verčiau kviesti pareigūnus, kurie nustatys avarijos kaltininką. Savarankiškai tai padaryti ganėtinai sunku.
„Vairuotojai pradeda kaltinti vienas kitą dėl rikiavimosi taisyklių pažeidimo. Tokiuose eismo įvykiuose yra pakankamai sunku nustatyti eismo įvykio kaltininką.
Dėl to eismo dalyviai kreipiasi į policiją, kad išspręstų tuos ginčus, nes patys jau nesugeba, nepildo eismo įvykių deklaracijų“, – laidoje „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kalbėjo Kauno kelių policijos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyr. specialistas Giedrius Petrauskas.
Pagal KET, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Taip pat persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
„Naujų kelių eismo ženklų nepaisymas ir važiavimas „iš atminties“ sukelia eismo įvykius. Vairuotojas net ir važiuodamas per savo gimtąją gatvę turi stebėti ženklus, nes eismo sąlygos keičiasi“, – tvirtino jis.
