Kiti indikatoriai ir perspėjančios lemputės dažnai ignoruojamos net ir tuomet, kai jos grėsminga raudona spalva sužimba po nemalonaus įvažiavimo į duobę ar kito eismo įvykio.
Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje transporto žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas perspėjo, kad toks nedėmesingumas ar paprasčiausias rizikavimas gali pridaryti rimtų nuostolių, o kelionė automobiliu pasibaigti vidury kelio.
Pavojingiausi simboliai
R.Bieliausko teigimu, kiekvieną mėnesį pasitaiko bent po vieną atvejį, kuomet vairuotojai patys padidina incidento nuostolius. Po eismo įvykio užsidegus perspėjamosios lemputėms vairuotojai nemato akivaizdžių pažeidimų arba jų žala neatrodo vizualiai didelė, todėl bandoma važiuoti toliau.
Tokie atvejai baigiasi dideliais finansiniais nuostoliais, nes automobiliui prireikia kapitalinio variklio remonto.
„Pastebėjus prietaisų skydelyje įsižiebusį šauktuką ar variklio simbolį, užsidegus raudonai lemputei, ypač, jei taip atsitinka po nesėkmingo įvažiavimo į duobę ar kitokio incidento, reikia iš karto sustabdyti variklį ir išsikviesti techninę pagalbą.
Tęsti kelionę tikintis, kad automobilis „atlaikys“, neverta – vietoj smulkios detalės gali tekti keisti variklį, o kelias dešimtis eurų kainavęs gedimas gali virsti kelių tūkstančių eurų nuostoliu ar net viso automobilio keitimu“, – sako R.Bieliaukas.
Anot draudimo eksperto, būna, kad įspėjančios lemputės vairuotojus pasitinka ryte vos sėdus prie automobilio vairo. Tai gali būti ženklas, kad naktį automobilyje pasidarbavo ilgapirščiai ir paliko automobilį be gyvybiškai svarbių detalių.
Nepaisydami įspėjimo ir bandydami važiuoti toliau gyventojai gali dar labiau pakenkti automobiliui. Tokiais atvejais taip pat būtina kviesti pagalbos kelyje komandą ir pranešti apie įvykį.
Priešingu atveju draudimo bendrovė negalės kompensuoti žalos, nes vairuotojas pats ją padidino.
Mažina išmoką
R.Bieliauskas pažymėjo, kad dažnai vairuotojai net ir visai nenutuokia, ką reiškia viena ar kita lemputė ar perspėjimas automobilio prietaisų skydelyje, nes užrašai šalia jų dažniausiai būna tos šalies kalba, kurioje automobilis pagamintas arba kurios rinkai jis yra skirtas.
Ne visiems lietuviams vis dar įkertama anglų, taip pat vokiečių ar prancūzų kalbos. Pasinaudoti žodynu, instrukcija ar dėl visa ko užsukti į automobilių servisą dažnas vairuotojas nesivargina.
„Paprastai automobilio eksploatacijos instrukcijoje nurodoma ne tik, ką kuri lemputė reiškia, bet ir kiek kilometrų jai degant dar galima nuvažiuoti, o kada reikia nejudinti automobilio be techninės pagalbos“, – sako R. Bieliauskas.
Jo teigimu, tam tikri gedimai ar įprasto automobilio darbo sutrikimai, pavyzdžiui, sugedę stabdžiai ar kritiškai sumažėjęs stabdžių skysčio lygis, ignoruojant problemą gali lemti pavojingą avariją.
Tokiu atveju kaltininku, be abejo, pripažįstamas gedimą patyrusio automobilio vairuotojas, o paaiškėjus, kad apie problemas jis žinojo jau anksčiau, bet jų nepaisė, draudimo išmoka mokama tik už eismo įvykio metu patirtas žalas, bet ne paties gedimo pašalinimą.
