Ilona su kolegės asmens tapatybės kortele nuėjo į Vilniaus priklausomybės ligų centrą neva norėdama užginčyti jai nepalankius alkotesterio parodymus ir atlikti kraujo tyrimą.
Tačiau naktį budėjusios medikės neužfiksavo, kad dokumento nuotraukoje – ne tas pats žmogus.
Problema ne vienkartinė
Priklausomybės ligų centro vadovai neatmeta, kad įvyko žmogiška klaida – slaugytoja neatidžiai patikrino asmens dokumentą. Dėl to, kad leido duoti kraujo tyrimui kitam žmogui, jai gresia drausminė nuobauda, dėl šio įvykio vyksta tyrimas.
Tačiau ši problema – gerokai gilesnė. Asmens dokumentas yra vienintelis dokumentas, registruojamas duodant kraujo tyrimą, kuris vėliau pristatomas į teismą kaip vienas iš pagrindinių įrodymų byloje dėl vairuotojo girtumo.
Kartu nėra pridedamas nei pažeidimo protokolas, nei tyrimą duodančio žmogaus nuotrauka ar vaizdo įrašas, todėl vėliau vienintelis būdas įsitikinti tyrimą davusio žmogaus tapatybe yra DNR testas.
Tačiau jis yra labai brangus, teismo skiriamas itin retai ir, negana to, jį atlikti nėra privaloma.
Tuo tarpu, net ir gerai įsižiūrėjus ne visada lengva atskirti žmogų iš mažos, dažnai blankios ir pasenusios nuotraukos dokumente.
Siūlo papildomą įrodymą
Tai suprasdami Priklausomybės ligų centro vadovai rengia naują apsaugą nuo girtų vairuotojų apgavysčių.
„Mes siūlysime ir aiškinsimės, kaip padaryti, kad iš ekspertizės atėjusio padaryti asmens būtų paimti ir pirštų atspaudai. Tai tikrai kur kas efektyviau negu asmens dokumentas“, – tvirtino Priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė.
Specialistai neslepia, kad iš nuotraukos sunku nustatyti, ar žmogus, sėdintis prieš medikus ir dokumente, – tas pats asmuo. Tyrimą atlikusi žurnalistė Ilona – visai nepanaši į dokumento nuotraukoje užfiksuotą savo kolegę, bet yra ir labai panašių žmonių.
„Mes žinojome apie tokį faktorių, nes yra ir dvynių, ir labai panašių žmonių, ir yra galimybės keisti savo išvaizdą įvairiais būdais.
Po jūsų tyrimo mes tikrai galvosime imtis papildomų priemonių, pavyzdžiui, tokių, kaip fotografuoti asmenį arba imti pirštų atspaudus ir, jei teisme iškiltų klausimas, ar tikrai tas asmuo, kuriam policijos buvo nustatytas apsvaigimas, pas mus duoda kraujo.
Teismui būtų lengviau nustatyti, koks asmuo perėjo medicininę apžiūrą“, – tvirtino Priklausomybės ligų centro vadovas Emilis Subata.
Iš pasiūlymo pasijuokė
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė pasišaipyti iš tokio siūlymo ir kaltę suvertė žurnalistės kraują priėmusiai slaugytojai.
Dėl to ministerija taip pat pradėjo tyrimą, o įstatymo tobulinti, anot specialistų, nereikia.
„Visi teisės aktai nustato, kad atėjus į įstaigą su savimi reikia turėti asmens dokumentą. Jį reikia patikrinti, – tikino Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento direktorius Zdislavas Skvarcianis. – Tokį dalyką turi užtikrinti įstaiga, įstaigos vadovas turi padaryti tokias sąlygas, kad tai būtų vykdoma.“
Jo manymu, žurnalistinis tyrimas atskleidė ne įstatymų spragą, o įstaigos klaidą. Z.Skvarcianiui pasirodė juokinga, kad iš asmens dokumento nepavyko nustatyti, jog atėjo kitas žmogus.
„Nelabai prisimenu tų laikų, kai nebuvo pasų, galbūt ir buvo pirštų atspaudai. Grįžtume į tokius amžius, kur labai įdomūs dalykai. Pirštų atspaudai čia tikrai netinkami, – lygino jis. – Įdomus dalykas, ar ne? Jei mes ateinam į banką ir dedam pirštų atspaudą. Gal galima tada sugalvoti ir akį patikrinti, tinklainę? Pertekliniai dalykai, asmens dokumento tikrai užtenka.
Be abejo, jei yra dokumentas, kuris labai senas, galbūt negaliojantis, neatitinka nuotrauka, tada reikėtų žiūrėti.“
Šiuo metu vienintelė galimybė sužinoti, ar kraujo tyrimus atliko tikrai tas pats žmogus, – DNR tyrimas. Tačiau toks tyrimas praktikoje skiriamas itin retai, nors kasmet kraujas tiriamas tūkstančiams vairuotojų.
