Apsilankiusi Vilniaus priklausomybės ligų centre su svetimu dokumentu nesulaukiau jokių trukdžių, o netrukus jau turėjau patvirtinimą, kad mano kraujas būtų išsukęs kitą vairuotoją nuo atsakomybės.
Bet kokia tikimybė su suklastotais tyrimais „praslysti“ teisme? Pasirodo, labai didelė.
Tyrimus atlieka savarankiškai
Alkotesterio parodymus ginčijantis žmogus į teismą kreipiasi ne pats. Kaip aiškino advokatas dr. Arnas Paliukėnas, į teismą kreipiasi parodymus alkotesteriu nustačiusi ir Administracinės teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, pavyzdžiui, Kelių policija.
Kadangi neblaiviems vairuotojams taikoma ne tik piniginė bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimo bausmė, tokios bylos visuomet nagrinėjamos teisme, nepaisant to, ar vairuotojas alkotesterio parodymus ginčija, ar ne.
„Jei tame įvykyje, kuriame dalyvavo galimai neblaivus asmuo, buvo kažkas sužalotas arba žuvęs, tada yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Tuo atveju pareigūnams kyla pareiga nuvežti tą vairuotoją per valandą į papildomą patikrą, kur tiek alkotesteriu, tiek kraujo paėmimu yra tikrinama jo būsena, kiek tų promilių iš tikrųjų yra.
Jei nėra sužeistų arba žuvusių, tada, deja, teisės aktai nenumato tokios privilegijos vairuotojui“, – aiškino A.Paliukėnas
Jei vairuotojas nesutinka su policijos alkotesterio parodymais, jis gali savarankiškai važiuoti duoti kraujo tyrimams. Jam pareigūnai neišduoda jokio specialaus siuntimo, jis nėra lydimas. Taip pat nėra ir nustatyto tikslaus laiko, per kurį vairuotojas turi nuvykti į ligoninę ar kitą tyrimus atliekantį centrą.
Bet A.Paliukėnas rekomendavo tyrimą atlikti ne ilgiau nei per valandą, nes užtrukus ilgiau savo tiesą įrodyti ne taip paprasta.
Ekspertizė – retenybė
Kraujo tyrimai nėra automatiškai vertingesni už alkotesterio parodymus, bet vairuotojas jų rezultatus gali pristatyti teismui kaip papildomą įrodymą byloje.
Kol vyksta teismo procesas, vairuotojas gauna laikiną vairuotojo pažymėjimą. Teisė vairuoti atimama tik teismui nusprendus, kad vairuotojas tikrai buvo neblaivus.
Jei žmogus pripažįsta savo nusižengimą, teismas sprendimą paprastai priima per pirmą posėdį. Jo data ir laikas būna nurodomi pažeidimo protokole, paprastai 2-4 savaitės po įvykio. Tačiau jei vairuotojas ginčija alkotesterio parodymus, procesas užtrunka.
„Pirmas posėdis – tik pradžia, taip yra praktikoje, nes įprastai teismai neskiria tokiems posėdžiams kelių valandų. Vienu metu gali būti ir septynios, aštuonios, dešimt bylų, – tvirtino pašnekovas. – Nėra susikalbėjimo tarp teismų ir policijos, kad nesusidaugintų galimų pažeidėjų skaičius į vieną laiką.
Be to, iš anksto nežinoma ar bus ką nagrinėti, ar bus ginčas. Teisėjas tik atėjęs į salę pakviesti žmogaus sužino, kad jis atvyko su advokatu, kad jis turi įrodymų, kurie paneigia promiles ir panašiai. Tokia byla užtrunka, gali būti dar 2-3 posėdžiai.“
Visas teisminis procesas paprastai užtrunka keletą mėnesių. Nemažai panašaus pobūdžio bylų dalyvavęs A.Paliukėnas neprisiminė metus ar ilgiau trukusios bylos, nes, pasak jo, administracinės bylos dažniausiai sprendžiamos paprastai, be sudėtingų ekspertizių.
DNR tyrimas negali būti privalomas
O ar visuomet skiriamas DNR tyrimas, įsitikinti, kad kraujas tikrai yra to žmogaus? „Toli gražu ne. Jei teismui kyla abejonių dėl galimai pažeistų kokių nors procedūrų – kad medicinos įstaiga galimai nusižengė, galimai įvyko kraujo sukeitimas, tuomet teismas skiria DNR tyrimą, bet tai yra papildomas laikas. O teismai ir iš visuomenės, ir iš politikų yra spaudžiami nagrinėti bylas kaip galima greičiau“, – neslėpė A.Paliukėnas.
Jo teigimu, net ir didelis skirtumas tarp alkotesterio ir kraujo tyrimo rodmenų nėra pagrindas manyti, kad kažkas buvo pažeista. Kaip ir visą bylą, taip ir poreikį skirti papildomus tyrimus teismas vertina ne tik teisės aktais, bet ir savo vidiniu įsitikinimu. Kilus įtarimams taip pat gali būti tikrinamos telefoninių pokalbių išklotinės.
Be to, teismo skirtų DNR tyrimų vairuotojas atlikti neprivalo. Be abejo, atsisakymas galutiniam teismo sprendimui nepadės, bet, kaip aiškino advokatas, atsisakęs žmogus netaps įtariamuoju dėl klastojimo.
Kaip aiškino A.Paliukėnas, pagal Vakarų teisės praktiką, kuria vadovaujasi ir Strasbūro žmogaus teisių teismas, žmogus administracinėje byloje negali būti įpareigojamas rinkti įrodymų prieš save, todėl niekas negali jam atlikti DNR tyrimų per prievartą.
Jis tokį atvejį lygino su atsisakymu atlikti DNR testą tėvystei nustatyti skyrybų bylose – tokiu atveju už atsisakymą tirtis DNR taip pat nebaudžiama.
Sprendžia pagal vidinį įsitikinimą
Bylų, kai vairuotojas ginčija alkotesterio parodymus, baigtis būna įvairi – kartais teismas kaip svaresnius priima alkotesterio parodymus, o kartais patiki medicininių tyrimų išvadomis.
„Iš ko susidaro tas vidinis įsitikinimas kiekvienu atveju, man labai sunku nuspėti, taigi dėl to nuoseklios praktikos nėra. Yra visokių baigčių bylų, tačiau tai yra vienintelė gynybos priemonė, kuri yra įmanoma.
Jei teisės aktuose nebūtų numatyta tokios galimybės kažkur vykti ir bandyti ginčytis, tada reiškia, kad 100 proc. pasikliauname alkotesteriais ir preziumuojame, kad jie negali klysti. Nežinau, ar galima pasikliauti 100 proc., nesu tikras“, – sakė jis.
DNR tyrimai – tik pavieniais atvejais
Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktorius dr. Romas Raudys pakomentavo apie vairuotojams atliekamus tyrimus.
– Ar dažnai tenka tirti vairuotojų kraujo mėginius?
– Mūsų įstaigoje taip, dažnai, apie 15 tūkst. atvejų per metus. Šis skaičius apima ir galimai neblaivius vairuotojus, ir kitus atvejus, kada policijai svarbu sužinoti asmens neblaivumą. Nemaža dalis iš jų yra vairuotojai, manau, daugiau negu pusė.
– Ar dažnai pasitaiko, kad alkoholio kiekis kraujyje nesutampa su alkotesterio parodymais?
– Pasitaiko, ir gana neretai. Mes turime objektyvias priežastis – į alkotesterį pučiama vienokiu laiku, o kraujas paimamas vėliau. Kadangi laikui bėgant alkoholio koncentracija kraujyje mažėja, tokie neatitikimai mediciniškai paaiškinami.
– O drastiškesnių atvejų, kai žmogus pripučia virš promilės, o kraujyje – nulis?
– Tokie atvejai pakankamai reti.
– Kaip dažnai pasitaiko, kad tenka atlikti DNR tyrimus ir tikrinti, ar kraujo mėginys tikrai to paties žmogaus?
– Labai sunku pasakyti tikslų skaičių, bet per metus tai yra pavieniai atvejai.
Girta vairuotoja virto blaivia
Kraujo tyrimų objektyvumu imta abejoti po to, kai gruodžio pabaigoje avariją padariusi ir į policijos alkotesterį 1,66 prom. įpūtusi buvusi Nacionalinės žemės tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė po apsilankymo ligoninėje pareiškė, kad ji buvo visiškai blaivi.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad D.Gineikaitė iškart po avarijos ėmėsi trinti girtumo dėmę. Užfiksavus svaigalų matuoklio rodmenis, valdininkė ėmė kažkam intensyviai skambinti telefonu.
Byloje yra duomenų, kad buvo paimti du D.Gineikaitės kraujo mėginiai. Viename alkoholio visai nėra, o kitame – 1,01 promilės alkoholio.
Kauno apylinkės teismas vasario pabaigoje jai skyrė 1300 eurų baudą ir 3,5 metų atėmė teisę vairuoti. Be to, D.Gineikaitei ir jos pažįstamiems Kauno klinikinės ligoninės vadovams gresia baudžiamoji atsakomybė už mėginimą nuslėpti girtumo faktą. Dėl to yra atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Policijos alkotesterių parodymus teisme yra ginčijęs ne vienas vairuotojas, kai kuriems iš jų pavyko įrodyti, kad vairavo blaivūs. Į tokią kovą kilo ir vilnietis Žilvinas Ruminas, pasiryžęs įrodyti, kad pareigūnų alkotesteris melavo.
Blaivumo patikrinimo metu vasario pradžioje jis į pareigūnų alkotesterį pripūtė 1,38 promilės, nors užtikrino, kad prieš tai kelias dienas nevartojo alkoholio.
Kaip portalui lrytas.lt pasakojo Ž.Ruminas, po protokolo surašymo kartu buvęs draugas jį nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur vyras davė kraujo tyrimams ir dar kartą pūtė į alkotesterį. Jo teigimu prietaisas rodė nulius. Ž.Rumino gautuose kraujo tyrimų rezultatuose taip pat įrašyta, kad kraujyje etilo alkoholio nerasta.
