Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 14 iki 144 eurų. Nuostata galioja ir valstybės, ir privatiems vandens telkiniams.
Tai skelbia Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
Tačiau įstatymu iki šiol nėra įtvirtinta, kas tas „neteisėtas važiavimas“: kas legalu, o kas – ne. Todėl net ir nubausti vairuotojai vėliau nesunkiai savo teisybę įrodo teismuose.
Didelių priekaištų neturi
Vieninteliai važinėjimą ant ledo apibrėžiantys dokumentai yra savivaldybių patvirtintos Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklės, kurios kiekvienoje savivaldybėje šiek tiek skiriasi.
Daugeliu atvejų yra numatyta įvairių išimčių, kaip leidimas važinėti ledu per sporto varžybas, žvejybą ir pan.
Griežtai draudžiama važinėti tik ant saugomose teritorijose esančių vandens telkinių.
Už tai gresia bauda nuo 28 iki 173 eurų.
Aplinkos ministerijos Vandenų išteklių ir normatyvų skyriaus vedėjas Arūnas Čepelė patvirtino, kad šiuo metu važinėjimą ant ledo reguliuojantys teisės aktai nėra išbaigti, tačiau yra planų draudimus patvirtinti net dviejuose teisės aktuose.
Tiesa, jis pripažino, kad aplinkosaugininkai neturi daug priekaištų važinėjantiems ant ledo.
„Aplinkosaugos požiūriu nematau didelės problemos. Automobilis gali sukelti bėdų tik jei įlūžtų ir paskęstų, tuomet telkinys būtų užterštas“, – sakė A.Čepelė.
Puiki vieta mokytis vairuoti
„BMW vairavimo akademijos“ vadovas Darius Jonušis pažymėjo, kad visuomenė šiuo atveju į vieną vietą suplaka du visai skirtingus dalykus, o ant ledo važiuojantis automobilis daugeliui žmonių asocijuojasi tik su jaunimo pramogomis.
Socialiniuose tinkluose, anot pašnekovo, daugiausia matomi vaizdai su tuščių butelių nuo alkoholinių gėrimų pilnomis mašinomis, ant stogų šokinėjančiais jaunuoliais ir savo gyvybe rizikuojančia publika.
D.Jonušis tokių veiksmų netoleruoja, tačiau sako, kad yra ir civilizuotas būdas viską padaryti tvarkingai ir teisingai. Jei dalyvauja kultūringi žmonės, paruošiamos saugios trasos, o apie renginį pranešama vandens telkinio savininkui, jo manymu, nėra jokių priežasčių to drausti.
Juolab kad didelė užšalusio ežero ar kito telkinio erdvė – geriausia vieta mokytis vairuoti.
„Nauda yra didžiulė, nes vairuotojas gali sau leisti suklysti. Kitas variantas – aikštelės, bet jos yra mažos, tad sąlygos jau kitokios“, – komentavo D.Jonušis.
Iki galo nesureguliuota
Važiuoti ant pirmo pasitaikiusio vandens telkinio, pašnekovo teigimu, būtų mažų mažiausiai neprotinga. Ypač jei automobilių bus ne vienas, o visa grupė.
Vairavimo mokyklos to imasi nuosekliai: patikrina ledo storį, renginio dalyvių automobilių techninę būklę, o jei kartais išsilietų eksploataciniai skysčiai, turi juos sugeriančių chemikalų.
„Visko gali atsitikti – sušalęs didesnis ledo gabalas ir karterį gali pramušti. Tokių dalykų neturėtų būti, tačiau blogiausiems atvejams taip pat reikia pasiruošti“, – aiškino pašnekovas.
D.Jonušis prisimena, kad panaši situacija kartojasi jau ne vienus metus. Įsibėgėjus žiemai kyla triukšmas dėl ledu važinėjančių automobilių, tačiau atėjus pavasariui triukšmas nutyla, o teisiškai ir toliau viskas lieka iki galo nesureguliuota.
Estijoje – įteisinti ledo keliai
Šiaurės Europoje važinėti ant ledo ne tik nėra draudžiama – tai skatina pačios valstybės. Pavyzdžiui, Suomijoje arba Švedijoje vairuotojai skatinami mokytis žiemiško vairavimo ant užšalusių ežerų.
Kaip instruktorių šioms pamokoms galima pasisamdyti net keturiskart pasaulio ralio čempioną, Dakaro ralio nugalėtoją Juho Kankkuneną arba dukart pasaulio ralio čempioną Marcą Grönholmą.
Estija kasmet atidaro net šešis oficialius ledo kelius per Baltijos jūrą.
Tiesa, šiuose keliuose galioja kelios neįprastos taisyklės. Įdomiausia iš jų – vairuotojams ir keleiviams draudžiama segtis saugos diržus. Taip yra dėl to, kad ledui įlūžus tektų skubiai sprukti iš automobilio, o saugos diržai tam tik sutrukdytų.
Taip pat vairuotojams reikia itin griežtai laikytis nustatyto greičio ir važiuoti arba iki 25 kilometrų per valandą greičiu, arba 40–70 kilometrų per valandą greičiu, kad nesueižėtų ledo paviršius. Sustoti ant ledo griežtai draudžiama, priartėti prie kito automobilio – taip pat.
Estijos ledo keliai būna atidaryti tik šviesiuoju paros metu. Maksimali leidžiama automobilio masė siekia 2–2,5 tonos, o transporto priemonės įleidžiamos kas tris minutes.
Nepaisant tokių apribojimų, ledo keliai Estijoje labai populiarūs, nes taip vairuotojai sutaupo daug laiko.
Trumpiausias kelias, besidriekiantis tarp Hapsalu ir Noarotsio pusiasalio, siekia tik 4 kilometrus. Jei vairuotojai važiuotų įprastais keliais, jiems tektų įveikti net 29 kilometrus.
Ilgiausias ledo kelias, jungiantis Rohukiulos uostą ir Hyjumos salą, siekia net 26 kilometrus.
Kiekvienais metais ledo kelių naudojimas priklauso nuo oro temperatūros. Kad ledu būtų leidžiama važiuoti automobiliams, jo storis turi siekti bent 30 centimetrų.
