Kol kas tesėti pažadus sekasi sunkiai, nes 2013 metų duomenimis biodegalų dalis bendrame „katile“ siekė vos 4,65 proc. Deja, šviežiausi politikų bandymai padėtį keisti kvepia tik naujais nesusipratimais.
Laukia pabrangimas
Energetikos ministerijos strategai parengė nurodymą nuo 2016 m. gruodžio 1 d. riebalų rūgščių metilo esterį (RRME) maišyti ne tik į vasarai, bet ir į žiemai skirtą dyzeliną.
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomojo direktoriaus Vido Šukio teigimu, kelerių metų patirtis parodė, kad žemoje temperatūroje ilgai laikomas dyzelinas su RRME dėl skirtingų sudedamųjų dalių tankio išsisluoksniuoja.
Kadangi biodegalai sunkesni už mineralinį dyzeliną, todėl nusėda į talpyklų dugną ir ten sudaro sutirštėjusias nuosėdas. Jos greitai užkemša transporto priemonių degalų filtrus, kurie netgi naujausiuose automobiliuose nėra pritaikyti filtruoti tokį skystį, ar visai „užšaldo“ variklius.
Verslininkai tikina, kad toks sprendimas šaltesnę žiemą gali sukelti nesuvokiamo mąsto problemas visiems eksploatuojantiems dyzelinę techniką.
Dar daugiau – prievolė į žiemai skirtą dyzeliną įmaišyti 5 proc. RRME degalų kainą padidintų maždaug 2,2 ct/l. Tikėtina, kad dėl to mūsų šalies biudžetas prarastų nemažas akcizo bei PVM mokesčių sumas, nes tiek tranzitinis, tiek ir vietinis transportas degalus pradėtų piltis kaimyninėse šalyse.
Bijo šalčio
Kategoriškai prieš biopriedų maišymą į žieminį dyzeliną pasisakė ir asociacija „Linava“, nes vežėjai jau turi patirties, kai orams rudenį staiga atšalus biodegalai dyzeline sutirštėjo ir sugadino ne vieno vilkiko degalų sistemą.
„Vežėjai masiškai kreipdavosi į remonto įmones ir patyrė didelių nuostolių dėl filtrų keitimo bei prastovų. Bet koks biodegalų kiekis blogina dyzelino savybes, o šiuolaikiniai komercinių transporto priemonių varikliai, atitinkantys naujausią aplinkosaugos standartą „Euro 6“, yra itin jautrūs degalų kokybei.
Jeigu bus leista į arktinį dyzeliną maišyti biodegalus, mūsų vežėjai degalus be biodegalų turės piltis kaimyninėse šalyse“, – tvirtino „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
Gresia kainų šuolis
Portalas lrytas.lt jau rašė apie Seime pateiktus du vienas kitam prieštaraujančius pasiūlymus dėl biodegalų naudojimo. Pagal vieną iš jų, norima atsisakyti aplinką tausojantiems priedams taikomų lengvatų. Kito tikslas – priversti degalines maišyti daugiau šių brangių degalų, už kuriuos galiausiai turės sumokėti vairuotojai.
Dabar lengvata taikoma visai įmaišomai biodegalų daliai, kai ji sudaro per 30 proc. Jei degaluose mažiau nei 30 proc. biodegalų, lengvata taikoma tai daliai, kuri viršija privalomąją biodegalų dalį: benzinui – 5 proc., o dyzelinui – 7 proc. Tokia lengvata taikoma siekiant, kad Lietuvoje būtų parduodama kuo daugiau degalų su biopriedais.
Seimas priėmė svarstyti socialdemokratų Andriaus Palionio ir Artūro Skardžiaus bei „darbiečių“ Kęstučio Daukšio ir Zitos Žvikienės parengtas Akcizų įstatymo pataisas. Jose siūloma naikinti akcizų lengvatą degalams, kuriuose yra daugiau negu 30 proc. biopriedų.
Įdomu, kad netgi įstatymo projekto aiškinamajame rašte politikai painiojasi kalbėdami apie inicijuojamų permainų poveikį rinkai. Vienoje vietoje teigiama, kad dėl šių lengvatų per metus netenka apie 17 mln. eurų įplaukų, o kitoje dūsaujama jau dėl 66 mln. eurų.
Degalų ekspertai galvoja kitaip
Parlamentarai taip pat neslepia, kad jų siūlomos įstatymo pataisos iš esmės nukreiptos prieš vieną įmonę. Naujo tipo biodegalus – hidrolizės būdu išgautą biodyzeliną „NexBTL“ – į degalus maišo tik „Neste Lietuva“.
Komentuodamas Seime vykstančius debatus „Neste Lietuva“ Mažmeninės prekybos skyriaus vadovas Audrius Miežys patvirtino, kad jei siūlomiems įstatymų pokyčiams bus pritarta, vairuotojai tai neabejotinai pajus.
„Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta globaliu mastu. Pasaulinėje degalų chartijoje WWFC (angl. – World Wide Fuel Charter), kurią sukūrė ir pasirašė didžiausių pasaulyje automobilių gamintojų komitetas – BMW, „Ford“, „Toyota“, „General Motors“ ir keletas kitų didžiųjų kompanijų – įtvirtintos gairės ir rekomendacijos degalų kokybei gerinti.
WWFC vadinamiesiems 5 kategorijos degalams nustatytos specifikacijos yra griežtesnės už įprastus standartus ir neleidžia į dyzeliną maišyti RRME , – aiškino A.Miežys. – „Neste“ užpatentuota „NexBTL“ (angl. – Next Generation Biomass to Liquid) technologija, skirta pirmojo ir kol kas vienintelio pasaulyje dyzelino gamybai iš biomasės.
„NexBTL“ dyzelinas turi unikalią molekulinę sandarą – jis gaminamas hidrinant augalinį aliejų ar gyvulinės kilmės riebalus. Moksliniai tyrimai parodė, jog jis lemia sklandesnį variklio darbą, tausoja automobilių detales, padeda užtikrinti iki 5 proc. mažesnes degalų sąnaudas ir lemia bent 20 proc. mažesnį išmetamųjų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekį.
Tuo tarpu siūlomos įstatymo pataisos propaguoja RRME, dėl kurio neigiamo poveikio transporto priemonėms pastaruoju metu kyla vis daugiau diskusijų.
Taigi, įtvirtinus siūlomus pokyčius vartotojai neteks galimybės į automobilių bakus pilti pagal pažangiausias technologijas pagamintus degalus, tausojančius ir variklius, ir aplinką. „NexBTL“ yra biologinės kilmės sintetinis dyzelinas, kuris chemiškai yra identiškas mineraliniam dyzelinui, todėl galima jį gryną galima naudoti vietoje dyzelino.“
