Pasitaiko ir masinių avarijų, ir automobilių, įvairuotų į griovius, ir eismo įvykių, kurių žalos siekia dešimtis tūkstančių eurų.
Pasak draudikų, vairuotojai, sužinoję, kad nuostolius eismo įvykio metu patyrė dėl užsieniečio kaltės, dažnai sunerimsta, tačiau visai be reikalo – užsienyje civilinę atsakomybę apsidraudusių vairuotojų žalų administravimas yra kasdienybė.
Vis dėlto, norint išvengti nemalonumų, pastebėjus užsienietišką automobilį kelyje, pravartu elgtis atsargiau, nes jo vairuotojui kelionė veikiausiai yra susijusi su daugiau iššūkių nei vietiniam vairuotojui.
Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas prisimena, kad po užsieniečių sukeltų avarijų ne kartą buvo mokamos ir dešimtis tūkstančių eurų siekiančios kompensacijos.
„Tikrai įsimintinas eismo įvykis užfiksuotas praėjusį lapkritį – sugedus Rusijos piliečio krovininio vilkiko stabdžiams, sostinės Tūkstantmečio gatvėje nukentėjo net 24 transporto priemonės, o 7 asmenims prireikė medikų pagalbos.
Iš viso nukentėjusiesiems atlyginome žalų už 70 tūkst. eurų“, – pasakojo R. Bieliauskas. – Dviejų vilkikų susidūrimu šių metų pradžioje Kėdainių rajone baigėsi ir Čekijos piliečio kelionė.
Čekas pripažintas kaltu, o jo automobilį apdraudusią draudimo bendrovę atstovavusi „ERGO Insurance“ Lietuvoje nukentėjusiai pusei atlygino 26 tūkst. eurų nuostolių“.
Anot R. Bieliausko, per šiuos metus vien ERGO jau užregistravo 355 eismo įvykius, kuriuose dalyvavo užsienyje registruotos transporto priemonės. Už šių įvykių metu patirtas žalas šiemet išmokėta daugiau kaip 364 tūkst. eurų kompensacijų.
Draudimo ekspertas prisiminė ir tragiškai pasibaigusių užsieniečių avarijų. Šių metų pradžioje Utenos rajone susidūrus dviem automobiliams žuvo Rusijos pilietė. Kartu važiavęs vokietis buvo sužalotas nesunkiai, tačiau dėl rimtų traumų ligoninėje atsidūrė ir kitą automobilį vairavusi Lietuvos gyventoja.
„Iš užsienio į mūsų šalį atvažiavę vairuotojai, ypač tie, kurie čia lankosi retai arba pirmą kartą, gerai nežino kelių, jiems gatvėse orientuotis sunkiau – tai, be abejo, šiek tiek padidina riziką sukelti eismo įvykį, patekti į avarinę situaciją.
Dažnai užsieniečiai leidžiasi į kelią apsiginklavę palydovinės navigacijos įranga, tačiau ji gali blaškyti dėmesį, neleisti susikoncentruoti į kelią. Nemažai avarinių situacijų susidaro dėl skirtingų vairavimo kultūrų, nes tėvynėje įprastos nerašytos normos kitos šalies vairuotojui gali būti nežinomos ir nesuprantamos.
Saugiausia būtų, jei visi be išimties vairuotojai laikytųsi šalyje galiojančių kelių eismo taisyklių ir ženklų – tuo ne pro šalį pasidomėti ir į užsienį išsirengusiems lietuviams“, – patarė R.Bieliauskas.
Draudimo eksperto teigimu, daugelyje valstybių vairuotojai privalo apdrausti savo transporto priemones civilinės atsakomybės draudimu, todėl problemų dėl patirtos žalos atlyginimo mūsų šalies vairuotojams paprastai nekyla, net kai eismo įvykio kaltininku pripažįstamas užsienyje registruotos transporto priemonės vairuotojas. Tiesa, tokios procedūros gali trukti ilgiau nei įprasta.
Sužinojus, kad eismo įvykyje dalyvavo ne Lietuvoje registruota transporto priemonė, nukentėjusiam vairuotojui patariama ne tik užpildyti eismo įvykio deklaraciją, bet ir išsikviesti policiją – ypač tais atvejais, kai kitas vairuotojas nekalba lietuviškai.
Be to, esant galimybei, įvykio vietoje reikėtų padaryti keletą nuotraukų, kuriose matytųsi susidūrusios transporto priemonės ir užsienio valstybiniai numeriai.
