Laikinai Lietuvos automobilių kelių direkcijai vadovaujantis Egidijus Skrodenis paaiškino, kad pirmą kartą tokios juostos buvo išbandytos dar 2009 metais kelyje „Via Baltica“.
„Grublėtas juostas kelininkai pradėjo pjauti tose vietose, kuriose daug eismo nelaimių įvykdavo dėl lenkimo draudžiančiose tai daryti atkarpose. Itin daug nelaimių įvykdavo ties sankryžomis“, – pasakojo E.Skrodenis. Kelio atkarpa prie Alytaus – būtent tokia.
Ryškiai raudona spalva ir nuo ratų sąlyčio su nelygiu asfaltu sklindantis nemalonus garsas smarkiai sumažino vairuotojų norą atlikti draudžiamą manevrą.
„Galima drąsiai teigti – ši priemonė buvo labai veiksminga, todėl jis pradėta naudoti ir kitose šalies vietovėse“, – kalbėjo direkcijos vadovas. Pažymėjus pirmąją juostą netoli Marijampolės, specialistai stebėjo vairuotojų elgesį. Per valandą tik 12 vairuotojų išdrįsto kirsti šią juostą. Stebint tą patį kelio ruožą iki juostos atsiradimo per valandą užfiksuota daugiau kaip 1000 pažeidėjų.
Tiesa, iš pradžių vairuotojų elgesys šiek tiek suglumino direkcijos atstovus.
„Dauguma žmonių neatsispyrė pagundai užvažiuoti ant juostos ir patikrinti pojūčius. Vėliau tokios pramogos pabodo“, – juokėsi E.Skrodenis.
Pasak jo, grublėtos skiriamosios juostos plačiai naudojamos Nyderlanduose ir Švedijoje, tačiau skiriasi jų paskirtis. Švedijoje juostos dažniausiai išpjaunamos kelkraščiuose ir skirtos pažadinti snūstelėjusius vairuotojus, kad jie neatsidurtų šalikelėje.
Nyderlanduose, kaip ir Lietuvoje, tokios juostos skirtos drausminti neleistinoje vietoje kitas transporto priemones sumaniusius lenkti vairuotojus.
Įdubimai asfalte išpjaunami specialiu frezavimo aparatu. Iš pradžių baimintasi, kad žiemą juose užsilikęs vanduo pavirs ledu ir gadins dangą, tačiau kartu su vandeniu įdubimuose atsiranda ir keliams barstyti skirtos druskos, todėl ledas neužsitraukia. Jokio kito neigiamo poveikio asfaltui taip pat nepastebėta.
