Brangaus projekto Kauno valdžia 2014-ųjų lapkritį ėmėsi pasikeitus teisės aktams, mat pusę už baudas surinktų lėšų nuspręsta palikti savivaldybei, kurios teritorijoje stovi matuokliai.
Tąkart suskaičiuota, kad net atmetus visas sąnaudas, kasmet miesto biudžetas pasipildytų mažiausiai 250 tūkst. eurų.
Kauno taryba buvo nusprendusi pastatyti 30 matuoklių – po 10 prietaisų kasmet artimiausius trejus metus. Kelių policijos pareigūnai net buvo pateikę sąrašą vietų, kuriose matuokliai turėtų atsirasti anksčiausiai.
Pinigų pirkiniui nebeliko
Šią savaitę posėdžiavusi Kauno taryba persigalvojo – stacionariems matuokliams įrengti biudžete numatytus daugiau kaip 80 tūkst. eurų panaudos kitoms reikmėms.
Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas paaiškino esą noras tramdyti greičio mėgėjus niekur nedingo, tačiau dar reikia su kelių policija pasitarti, ar geriau statyti stacionarius, ar pirkti mobilių greičio matuoklių. Šio klausimo vėl ketinama imtis 2016-aisiais, mat šiemet vis tiek nepavyktų įsigyti matuoklių.
Toks sprendimas smarkiai nuvylė vieną idėjos autorių, buvusį Kauno merą Andrių Kupčinską, kuriam nesuprantamas valdančiosios daugumos nenoras priversti greičio mėgėjus jį sulėtinti arba mokėti baudas. Pasak A.Kupčinsko, tai nebuvo kažkokia politikų užgaida, mat sumanymas pirkti prietaisus subrendo kelių policijos iniciatyva.
Padėtų priemonių įvairovė
Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas mano, kad miesto gatvėse reikalingi ir stacionarūs, ir kilnojamieji greičio matuokliai, mat visi prietaisai turi tiek privalumų, tiek trūkumų.
„Palankiai vertiname visas priemones, kurios priverčia vairuotojus neviršyti nustatyto leistino greičio“, – kalbėjo kelių policijos vadovas.
Stacionarūs matuokliai dirba ištisą parą, jiems prižiūrėti nereikia žmogiškųjų išteklių, tačiau šie prietaisai stovi konkrečiose vietose, kurios gerai žinomos vairuotojams. Dėl šių ypatumų stacionarūs matuokliai labiausiai reikalingi itin avaringuose ruožuose.
Lengvuosiuose automobiliuose įrengtus greičio matuoklius galima kilnoti iš vienos vietos į kitą, įspėjamieji kelio ženklai prieš juos nestatomi, todėl vairuotojai nieko nenutuokia apie tykančius spąstus.
„Kilnojamieji matuokliai užfiksuoja gerokai daugiau pažeidėjų, tačiau nepriverčia vairuotojo sumažinti greičio“, – aiškino D.Česnauskas.
Pareigūno nuomone, reikia labai daug laiko ir pastangų, kad vairuotojai įprastų neviršyti leistino greičio manydami, jog labai didelė tikimybė būti užfiksuotam tokio prietaiso.
Žino, tačiau vis vien įkliūna
Vienintelis Kaune stacionarus greičio matuoklis daugelį metų stovi Taikos prospekto ir Pašilės gatvės sankirtoje. Nors ši vieta vairuotojams gerai žinoma, prietaisas per mėnesį užfiksuoja apie 500 leistino greičio pažeidėjų.
Dažniausiai greitis viršijamas 20–30 kilometrų per valandą, o labiausiai linkę nusižengti taisyklėms 18–35 metų žmonės.
Neseniai Kauno policijos pareigūnai avaringumu išsiskiriančioje Tunelio gatvėje išbandė naujovę. Policijos ženklais nepažymėtame automobilyje matavo pravažiuojančių transporto priemonių greitį ir filmavo šį procesą, o apie pažeidėjus radijo ryšiu pranešinėjo kiek atokiau įsikūrusiems kolegoms.
Nors šioje Kauno gatvėje leidžiama važiuoti 50 kilometrų per valandą greičiu, kai kurie kauniečiai lėkė net 90–97 kilometrų per valandą greičiu.
