Transeuropiniam tinklui priklausanti beveik 11 km ilgio kelio atkarpa dabar atitinka aukščiausius I kategorijos magistraliniam keliui keliamus reikalavimus. Šiuo keliu per parą pravažiuoja apie 9 tūkstančiai automobilių.
Bendrovės „Šiaulių plento grupė“ generalinis direktorius Alfonsas Armalas pasidžiaugė, kad šis projektas nuo šiol galės būti šiauliečių kelininkų darbo kokybės vizitinė kortelė.
Darbus baigė dukart greičiau
„Didžiausias mūsų rūpestis buvo laikas, nes įsipareigojome rekonstrukciją užbaigti dukart greičiau nei pradžioje planavo užsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija“, – sakė bendrovės „Šiaulių plentas“ generalinis direktorius Juozas Aleksa.
Įmonės vadovas pažymėjo, kad projektas buvo nemenkas išbandymas visam kolektyvui: „Kad darbus baigtume per 1 metus, reikėjo darnaus ir vieningo inžinierių, projektuotojų, subrangovų bei techninės priežiūros ekspertų darbo. Itin daug dėmesios skyrėme planavimui, bet dabar galime didžiuotis – viskas buvo suplanuota nepriekaištingai“.
„Šiaulių plento“ įmonė šiame objekte koncentravo itin dideles pajėgas: kasdien čia dirbo apie 150 žmonių bei iki 50 įvairiausių mechanizmų – greiderių, buldozerių. Dar apie 30–50 transporto priemonių kasdien atveždavo medžiagų.
Džiaugsis ir vairuotojai, ir pėstieji
Didžiausias iššūkis buvo kairioji kelio pusė, kurią teko išardyti visiškai.
„Sausį ir vasarį dėl itin prastų orų teko net stabdyti darbus, bet šią atkarpą vis tiek rekonstravome per pusmetį“, – kolektyvo darbu džiaugėsi „Šiaulių plento“ generalinis direktorius.
Per rekonstrukciją abiejose magistralės pusėse danga išplatinta iki 10 metrų, o sankryžose įrengtos lėtėjimo ir greitėjimo juostos. Per rekonstrukciją paklotas daugiau kaip 15 km ilgio takų tinklas pėstiesiems ir dviratininkams.
Visame ruože rekonstruotos autobusų sustojimo aikštelės, o Lukšiuose, Kužiuose ir Amaliuose įrengtos trys šviesoforais reguliuojamos sankryžos.
Dvi šviesoforais reguliuojamose perėjos skirtos pėstiesiems. Be to, kiekvienoje magistralės juostoje įdiegti bevieliai detektoriai, kurie fiksuoja ir reguliuoja transporto priemonių srautą ties perėjomis.
Kad pėstiesiems būtų saugiau, perėjos apšviestos LED šviestuvais, o Kužiuose rekonstruotas apšvietimas.
Didžiausias dėmesys – saugumui
Šiame ruože nebekils problemų ir dėl laukinių gyvūnų, nes intensyviausiose migracijos vietose įrengti pravažiuojančių automobilių žibintų šviesą atspindintys ir nukreipiamieji reflektoriai. Taip į šalikelę nukreiptais šviesos srautais nubaidomi gyvūnai.
Projektuojant šią kelio atkarpą pagrindinis dėmesys skirtas eismo dalyvių saugumui, todėl čia panaudotos pačios šiuolaikiškiausios saugumo priemonės.
„Kai buvo atliktas šio objekto kokybės auditas, likome maloniai nustebę. Galime sakyti drąsiai, kad dabar ši atkarpa – geriausia visoje šalyje“, – sakė J.Aleksa.
Išnaudojo sukauptą patirtį
Bendrovės „Šiaulių plento grupė“ vadovas A.Armalas pažymėjo, kad užbaigto projekto sėkmė ir ekspertų įvertinimas yra dar malonesni, nes įmonėje dabar dirba jau trečioji, pačių užsiauginta, specialistų karta.
Šiauliečių kelininkų ištakos siekia 1966-uosius, kai buvo įkurta Šiaulių 4-oji kelių statybos valdyba. Tad kitąmet bus švenčiamas į vieną didžiausių kelių tiesimo įmonių išaugusios „Šiaulių plento“ bendrovės 50-mečio jubiliejus.
Daugiau kaip keturis dešimtmečius kelių tiesimo sistemoje dirbantis A.Armalas sakė, kad viskas pasiekta nuosekliu ir juodu darbu: „Įsitikinome patys ne kartą – jei dirbi kruopščiai, sėkmė anksčiau ar vėliau pati aplanko“.
Pateko ir į Lietuvos istoriją
„Šiaulių plento grupei“ priklausančios įmonės sukaupė didžiulės patirties, nes dirba ne tik Lietuvoje – įgyvendinta eilė projektų Rusijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje.
Neatsitiktinai bendrovei buvo patikėta ir Šiaulių oro uosto kilimo ir tūpimo takų rekonstrukcija.
„Esame įgyvendinę daug projektų. Pastarųjų kelerių metų reikšmingiausi – Kairių ir Palangos aplinkkeliai, – sakė generalinis direktorius A.Armalas. – Prie pajūrio kurorto nutiestas 8,25 km ilgio aplinkkelis įeis ir į istoriją. Mat jis – pirmasis visoje Lietuvoje kelių tiesimo projektas, įgyvendintas viešosios ir privačios partnerystės būdu“.
Viešosios ir privačios partnerystės būdas yra efektyviausia išeitis, kai valstybei nebepakanka lėšų investicijoms į kelių infrastruktūros plėtrą.
