Kai kaunietis verslininkas K.Indziulas pradeda kam nors pasakoti apie savo idėją įkurti Transporto muziejų, daugelis tik gūžteli pečiais ir stebisi: kam jam to reikia?
Inžinieriaus išsilavinimą turinčio vyro aistra – istoriniai automobiliai. Jis turi nemažą jų kolekciją.
Tačiau muziejų vyras nori steigti ne tam, kad turėtų kur ją parodyti. K.Indziulas nori išsaugoti Lietuvos transporto istoriją, kurios pradžia buvo Kaune.
Pirmieji muziejaus kūrimo darbai jau padaryti.
Mažai žino praeitį
K.Indziulas neabejojo, kad kauniečiai didelę dalį pajamų gauna iš automobilizmo. Kaune daugybė žmonių užsiima jų remontu, transportavimu, pardavimu.
„Tačiau ar kas žino Lietuvos automobilizmo ir transporto istoriją? Nelabai. Net Kauno technologijos universitete su automobilizmu susijusias specialybes studijuojantis jaunimas jos nežino“, – įsitikinęs verslininkas.
Pats jis Lietuvos automobilizmo istorija pradėjo domėtis prieš 40 metų. Šia bacila vyrą visam gyvenimui užkrėtė pasaulio ir Lietuvos automobilių istorijos žinovas Liucijus Suslavičius.
Klubą įkūrė dar sovietmečiu
1974 metais kaunietis net sugebėjo įkurti senovinių automobilių klubą.
„Sovietmečiu toks noras ir veiksmas buvo pavojingas. Juk senovinių užsienyje gamintų automobilių galėjo turėti tik „kapitalizmo atgyvenos“ arba komunizmo priešininkai.
Reikėjo rasti žodžius, kurie įtikintų partinius veikėjus leisti tokį klubą steigti“, – prisiminė K.Indziulas.
Per vieną sovietinę šventę jos rengėjai paprašė klubo narių su savo automobilių kolona pervažiuoti per Kauną. Į miestą išriedėjo 10 ar 15 užsienyje gamintų senų automobilių. Po tokio parado K.Indziulą partijos komitete ilgai taršė.
„Teko teisintis, kad nieko bloga nepadarėme, kad parodėme, kaip amerikiečių ir vokiečių darbo žmonės moka kurti automobilius“, – prisiminė kaunietis.
Įsikūrė Amerikos lietuviai
Einant metams K.Indziulas toliau kaupė kolekciją ir vis svajojo įsteigti Transporto muziejų.
„Būtent Kaune gimė Lietuvos automobilizmo istorija. Pirmieji lietuviški autobusai pradėti konstruoti būtent Kaune“, – pasakojo verslininkas.
Tarpukariu pirkti užsienyje gamintus keleivinius autobusus buvo brangu.
Todėl Kaune įsikūrusi Amerikos lietuvių akcinė bendrovė AMLIT ėmėsi gaminti pirmuosius lietuviškus autobusus.
Ji buvo įgaliotoji amerikietiškų automobilių „Ford“ ir traktorių „Fordson“ pardavėja Lietuvoje.
Lietuviškų autobusų istorija
Bendrovė iš vienos kaunietės įsigijo sklypą miesto centre, Kęstučio ir Maironio gatvių sąnkryžoje. 1925 metais ten iškilo Vladimiro Dubeneckio ir kitų garsių architektų projektuotas pastatatų kompleksas.
Dirbtuvėse pradėti kurti lietuviški keleiviniai autobusai. Iš JAV buvo atgabenamos „Ford T“ automobilių važiuoklės. Ant jų sumontuojami mediniai autobusų kėbulai. Vėliau autobusų gamybai buvo naudojamos ir kitų užsienietiškų automobilių važiuoklės.
Taip pat čia buvo surenkami ir dviračiai iš JAV gamintų detalių. Per metus čia būdavo surenkama 2 tūkstančiai dviračių AMLIT.
Kauniečiai gamino ir KAG
Antrojo pasaulinio karo metais tose pačiose AMLIT patalpose taip pat veikė tai vokiečių, tai rusų automobilių dirbtuvės.
Sovietmečiu buvusiam AMLIT darbuotojui inžinieriui Vladui Pupeikai buvo duota užduotis sukurti keleivinį autobusą KAG. Jam buvo naudojamos sovietinio sunkvežimio GAZ-51 važiuoklės, o autobuso kėbulas gaminamas iš medžio, vėliau apkalamas skarda.
Tokie KAG autobusai pasklido po visą Lietuvą. Vėliau jų dizainas buvo tobulinamas. Mašinos pritaikytos ir paštui vežioti, maisto produktams į parduotuves pristatyti ar avarinių tarnybų ekipažams.
Autobusai Kaune buvo gaminami iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Pastatas – paveldo objektas
K.Indziulas pasakojo, kad autobusų gamybos ir remonto patalpas Kauno centre sovietmečiu daug kam rūpėjo nugriauti. Jų vietoje buvo ketinama pastatyti kino teatrą, vėliau – viešbutį.
„Teko nueiti kryžiaus kelius, įrodinėti, kad tai – istoriniai pastatai, kuriuos būtina išsaugoti“, – prisiminė kaunietis.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vyras įkūrė savo bendrovę, kuri patalpas ir privatizavo, o paskui perdavė viešąjai įstaigai „Transporto muziejus“.
Paveldosaugininkai pripažino, kad tai Lietuvos istorijai vertingi statiniai ir AMLIT pastatų kompleksą įtraukė į valstybės saugomų objektų sąrašą.
Ketina atkurti dirbtuves
Dabar keliaujant Kestučio gatve į akis krenta buvęs dailus pastatas su kolonomis. Jį darko laikas ir dar sovietmečiu vietoje vitrinų ir prabangių buvusių durų sumūrytos stiklo plytos.
Įėjus į buvusias autobusų dirbtuves galima pamatyti senas tarpukariu suręstas autentiškas konstrukcijas, kitas paveldo saugomas detales.
Kieme yra dar vienas Kauno transporto istoriją menantis statinys.
Čia bei greta esančiuose išlikusiuose pastatuose K.Indziulas ir siekia įkurti Lietuvos automobilizmo istoriją saugantį Transporto muziejų.
Vyras planuoja vienoje patalpoje atkurti dirbtuves, kad lankytojai žingsnis po žingsnio pamatytų, kaip tarpukariu buvo gaminami keleiviniai autobusai. Taip pat pastatys ir kelis išlikusius autobusus.
Tarp jų ir paskutinį Kaune pagamintą KAG autobusą, kurį kaunietis įsigijo ir išsaugojo.
Gretimose patalpose verslininkas nori įkurdinti įvairius sovietmečiu gamintus automobilius, kuriais tais laikais važinėjo kauniečiai. Pateikti daug sukauptos istorinės, fotografinės medžiagos, brėžinių, kitos informacijos, pasakojančios apie Lietuvos ir Kauno transporto istoriją.
Nori išsaugoti atmintį
Pirmieji muziejus kūrimo darbai prasidėjo. Sutvarkyti pastatų pamatai. Su paveldosaugininkais suderinta, ką būtina išsaugoti. Šiemet verslininkas ketina pradėti Kęstučio g. 72-ojo pastato fasado remontą.
Visa tai kainuoja nemažus pinigus.
„Kartais žmonės manęs klausia, kam man to reikia? Tačiau kas saugos benykstančią istoriją? Juk tai mūsų, gyvenančiųjų dabar pareiga. Juk ją žinančių žmonių kasmet vis mažiau“, – įsitikinęs K.Indziulas.
Verslininkas tikisi, kad tai turėtų būti svarbu ir miestui, nes technikos istorijos paveldas jau išsaugotas, ir visiems Lietuvos automobilininkams, ir šiuo metu autobusus turinčioms bei ekspoatuojančioms firmoms ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Kaunietis mano, kad muziejaus idėja susidomės ir daugiau technikos istorijos gerbėjų ir jis bendromis jėgomis bus įkurtas.
