Dabar šios teritorijos tampa konfliktų zonomis. Vairuotojai taip pat nenoriai dalinasi erdve šalia prekybos centrų, rodo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenys.
„Dažniausiai eismo įvykiai parkuojantis įvyksta prie daugiabučių arba prekybos centrų.
Projektuojant senuosius miegamuosius rajonus nebuvo pagalvota, kad greta namo žmonės norės pasistatyti po vieną ar net kelis automobilius. Situacija naujos statybos daugiabučių kiemuose geresnė, nes šalia jų neretai įrengta labiau šiuolaikinius poreikius atitinkanti automobilių stovėjimo aikštelė.
Apytiksliai du trečdaliai visų eismo įvykių parkuojantis nutinka greta sovietinių daugiabučių ir prekybos centrų“, – situaciją komentavo BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Pasak eksperto, daugiausia nutikimų parkuojant automobilį nutinka didelių mašinų savininkams – visureigių, komercinio transporto ar autobusiukų vairuotojams. Sėkmingiau parkuojasi mažų automobilių savininkai. Jie gerai jaučia automobilio matmenis ir gali tiksliau prognozuoti, ar pavyks tinkamai pastatyti mašiną.
Nelaimių priežastis – žioplumas
Daugiausia nelaimingų atsitikimų parkuojantis įvyksta dėl žmonių neatidumo, pastebėjo A.Žiukelis.
Neretai vairuotojai teisinasi, kad nepastebėjo kito automobilio ar į parkavimo vietą netilpo neteisingai įvertinę automobilio matmenis.
„Man draugai jau seniai sakė, kad prisižaisiu su tais „parktronikais“. Ir štai, prisižaidžiau. Važiavau atbulas, nesuveikė davikliai ir atsitrenkiau“, – pasakojo draudimo įmonės klientas, pakliuvęs eismo įvykį parkavimo aikštelėje.
Pasak specialisto, ko gero, žmonės per daug pasitiki vaizdo kameromis ir parkavimo davikliais. Parkuojantis neretai pasitaiko siauras stulpelis, kurio nesimato, ar kito automobilio sukabinimo įtaisas, kurio, kaip tyčia, neužfiksuoja parkavimo davikliai.
Nemažai eismo įvykių nutinka automobilių aikštelių kelių sankirtose. Šiose teritorijose dažnai nebūna pirmumą nurodančių ženklų, tad vairuotojai privalo vadovautis dešinės rankos taisykle.
Eksperto teigimu, daugelis žmonių ignoruoja šią taisyklę ir pagrindiniu keliu laiko tą, kuris yra platesnis. Aiškinantis tokio tipo situaciją, kyla nemažai ginčų. BTA specialistas sako, kad kartais įžūlesni vairuotojai panaudoja psichologinį spaudimą ir nukentėjęs asmuo prisiima kaltę.
Eismo įvykių dalyviai nemoka užpildyti deklaracijų
Ne visuomet lengva nustatyti eismo įvykio kaltininką. Daugiausia bėdų kyla vairuotojams blogai užpildžius deklaraciją. Neretai jie nenurodo visų aplinkybių, liudininkų, neaiškiai nubraižo eismo įvykio schemą ar nepateikia kitų detalių, kurios svarbios nustatant avarijos kaltininką.
Daug nemalonių situacijų kyla po avarijos praėjus kelioms dienoms ar savaitei. Ekspertas teigė, kad atslūgus emocijoms, žmonės prisimena avarijos aplinkybes, kurių nepaminėjo deklaracijoje.
Prisiminę daugiau eismo įvykio detalių, vairuotojai nusprendžia, jog jie nėra avarijos kaltininkai.
Tuomet ieškoma filmuotos medžiagos ir avarijos liudininkų, iš naujo apžiūrima įvykio vieta, renkami papildomi dalyvių paaiškinimai. Tam sugaištama daug laiko, tačiau ne visuomet pasiekiama apčiuopiamų rezultatų.
