Viršuliškių rajoną su A2 magistrale, vedančia į Panevėžį, sujungsiančią atkarpą planuojama baigti 2016 metų pabaigoje.
Ceremonijoje dalyvavęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius priminė, kad šis etapas savo apimtimi yra bene didžiausias.
„Tai ne tik Vilniaus projektas, nes daugybė žmonių atvažiuoja į Vilnių arba pravažiuoja pro šalį. Jei pažiūrėtume, kiek vienas išleistas euras padeda sutaupyti minučių, pamatytume, kad tai vienas iš vertingiausių projektų“, – sakė jis.
Stabdė skundas
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad užbaigus projektą, sostinėje pagerės eismo sąlygos, sumažės transporto srautai.
„Labai džiaugiuosi šio projekto startu, bet dar labiau džiaugsimės, kai bus pasiektas finišas. Tikiuosi, tai įvyks 2016 metais“, – tvirtino jis.
Ši data sveikinimo kalbose buvo minėta ne kartą, nes pagal pirminį projektą statybos turėjo užtrukti 20 mėnesių ir baigtis 2016 metų pabaigoje. Tačiau dar pavasarį turėjusius prasidėti darbus sutrikdė teismo procesas – bendrovė „Latvijas tilti“ buvo užginčijusi konkurso rezultatus.
Vis tik 90 mln. eurų vertės projektą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas liepą atmetė latvių bendrovės skundą ir pripažino, kad įmonė „Kauno tiltai“ kartu su „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltuva“ ir „Axis Power“ konkursą laimėjo teisėtai.
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius taip pat prisiminė aplinkkelio statybas lydėjusius nesklandumus – ekonominę krizę bei problemas su žemės išpirkimu.
„Ši diena nepaprastai svarbi Vilniaus miestui ir visai Lietuvai, – tvirtino A.Butkevičius. – Manau, kad dėl šio aplinkkelio tranzitas Lietuvoje dar labiau išaugs, ir tai bus greitesnis bei patogesnis kelias, o Vilnius taps dar švaresnis.“
Statybos truks 20 mėnesių
Pagal pasirašytą sutartį rangovai Vilniaus aplinkkelio III etapo darbus turi įgyvendinti per 20 mėnesių.
Šių metų kovo mėnesį paskelbus laimėtojus kelininkai džiaugėsi, kad projekto įgyvendinimui laikas ypač palankus, nes darbams atlikti užteks dviejų vasarų ir tik vienos žiemos. Planuota, kad paskutinio aplinkkelio etapo darbai bus baigti 2016 metais.
Tačiau AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Kauno keliai“ projekto įgyvendinimą sutrukdė maždaug 3,5 mėn.
Vis dėl to, didžiausia Lietuvos ir Baltijos šalyse transporto infrastruktūros statybos įmonė „Kauno tiltai“ kartu su partneriais pasiryžę projektą įgyvendinti kaip įmanoma greičiau ir atskirais aplinkkelio ruožais vairuotojams leisti naudotis jau nuo kitų metų.
„Suprantame, kad miesto Vakarinis aplinkkelis labai svarbus tiek vilniečiams, tiek atvykstantiems į miestą. Kiekvienas iš mūsų esame eismo dalyvis ir suprantame, kaip yra svarbu, kad tas eismas būtų patogus, kokybiškas, ypač tokiame mieste, kuriame gyvena daugiau nei pusę milijono gyventojų.
Todėl nuo šiandien drauge su partneriais kibsime į darbus ir bandysime pavyti prarastą laiką. AB „Kauno tiltai“ ir mūsų partnerių vardu pažadame, kad dėsime visas pastangas, kad pirmieji automobiliai Vilniaus aplinkkelio III etapo atkarpoje galėtų išvažiuoti jau 2016 metų pabaigoje“, – sakė AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.
Darbai vyks iš karto visame ruože
Jo teigimu, pirmiausia bus atliekami paruošiamieji ir žemės kasimo darbai, kurių metu reikės iškasti per milijoną kubų žemės grunto. Po mėnesio planuojama pradėti statyti Pavilnionių ir Rygos gatvių viadukus, atramines sienas ties būsimu Šiaurinės gatvės viaduku.
Aplinkkelio III etapo atkarpoje pirmuosius darbus atliks netoli 150 darbininkų. 10 buldozerių, 20 ekskavatorių ir 150 savivarčių – tai yra sunkioji technika, kuri ir pradės pirmuosius Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo darbus.
Paskutiniame etape bus nutiestas 5,4 km ilgio kelias – nuo Viršuliškių (Ozo g.) iki magistralinio kelio A2 Vilniaus–Panevėžys (Ukmergės g.), pastatyti 6 viadukai, vienas pėsčiųjų tiltas, įrengti 1260 vienetų apšvietimui skirtų šviestuvų, nutiesta apie 29,36 km elektros kabelių.
AB „Kauno tiltai“ ilgiausią Vilniaus vakarinio aplinkkelio atkarpą ties kartu su UAB „Fegda“, UAB „Lemminkainen Lietuva“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Tiltsta“ ir UAB „Axis Power“.
Skaičiuojama, kad investicijos į paskutinį trečiąjį etapą bus apie 89,692 mln. eurų, iš jų – 84,776 mln. – Europos Sąjungos fondo lėšos, likusi dalis – savivaldybės.
Vilniaus Vakarinis aplinkkelis pradėtas tiesti dar 2009 metais. Jis driekiasi nuo Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės mikrorajonų link Ukmergės plento.
Pirmojo statybų etapo metu buvo rekonstruotas Vilniaus Lazdynų tiltas, pastatyta trijų lygių sankirta, transporto tunelis, bei nutiesta aplinkkelio atkarpa nuo Oslo g. iki L.Asanavičiūtės g.
II statybų etapas – nuo L.Asanavičiūtės g. iki Ozo g.
Vakarinio aplinkkelio II etapas kol kas laikomas vienu sėkmingiausių infrastruktūros projektų. Lyginant automobilių apkrovimą, jis efektyvumu lenkia ir Vilniaus – Kauno automagistralę, kuria per parą važiuoja 26 tūkstančiai, tuo tarpu Vakarinio aplinkkeliu – 58 tūkstančiai automobilių.
