Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad 90 mln. eurų vertės projektą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas atmetė „AS Latvijas tilti“, UAB „Eltel networks“, UAB „Legrana“, UAB „Kauno keliai“ apeliacinį skundą – aplinkkelio III etapo viešieji pirkimai buvo teisėti.
Nuo šios teismo nutarties priėmimo laikinosios apsaugos priemonės neteko galios – sulaukus Viešųjų pirkimų tarnybos teigiamos išvados, bus galima pasirašyti rangos sutartį su konkurso nugalėtojais.
„Tokio teismo sprendimo ir tikėjomės. Vilniaus miesto savivaldybė spręs, ar kreiptis į teismą dėl nuostolių, kuriuos patyrė, sugaišinus projekto įgyvendinimą.
Labai gaila, kad dėl „Latvijas tilti“ trukdymų papildomų išlaidų patyrė tiek projekto partneriai, tiek savivaldybė. Džiaugiamės teismo sprendimu ir manome, kad bendrovė, net nedalyvavusi konkurse, neturėjo trukdyti statybų,“ – sakė administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.
Vilniaus miesto savivaldybė dar kovo mėnesį buvo paskelbusi Vakarinio aplinkkelio III etapo statybos konkurso nugalėtojus: paskutinį sostinės aplinkkelio etapą statys įmonė „Kauno tiltai“ kartu su „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltuva“ ir „Axis Power“.
Dėl „Latvijas tilti“ bandymų sutrukdyti projektą statybos darbus teko nukelti, o projekto pabaigą atidėti. Pasak A.Vaitkunskienės, jei ne „Latvijas tilti“ trukdymai, nuo balandžio mėnesio iki dabar jau butų padaryta didelė dalis paruošiamųjų žemės darbų, o visi darbai užbaigti iki 2016 metų pabaigos.
Kadangi projektas buvo sugaišintas, darbai gali užsitęsti iki 2017 metų, nes pagal sutartį, darbai truks 20 mėnesių. Teismo nuomone, viešasis interesas reikalauja, kad darbai būtų atlikti kuo greičiau ir pigiau.
Vykdant Vakarinio aplinkkelio III etapo statybos darbus bus nutiestas 5,4 km ilgio kelias nuo Viršuliškių (Ozo g.) iki magistralinio kelio A2 „Vilniaus – Panevėžys“ (Ukmergės g.), taip pat bus rekonstruota 110 kV orinė linija – 19,64 km elektros perdavimo linijų.
Pabaigus statybas Vilniaus vakarinis aplinkkelis sujungs tarptautinį IXB transporto koridorių Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda su Vilniaus-Panevėžio automagistrale ir taps neatsiejama šio koridoriaus dalimi. Projektą 100 proc. planuojama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis.
