Kiekvienas, kuriam teko pagyventi apkrautame gyvenamųjų namų kvartale, puikiai žino, koks galvos skausmas yra automobilio statymas grįžus po sunkios darbo dienos.
Tačiau dažnai tai sukelia ne tik susierzinimą, bet ir materialinius nuostolius.
Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje, remdamasi ilgamete bendravimo su klientais patirtimi, atskleidė, kokios pinklės daugiabučių kiemuose yra užprogramuotos, o kokios žalos padaromos kaimynams kerštaujant dėl užimtos stovėjimo vietos.
Siauri pravažiavimai ir tarpuvartės
Ši problema aktualiausia senamiesčių gyventojams, kurie gyvena arba nuomojasi butus senos statybos namuose. Vadinamieji „bromai“ dažnai tampa iššūkiu visureigiams ir kitiems didesnių gabaritų automobiliams.
„Labai dažnai gauname pranešimų iš vairuotojų, kurie skubėdami ar dėl išsiblaškymo įvažiuodami pro senovines tarpuvartes nubrozdina automobilio šoną arba veidrodėlius.
Įdomiausia, kad tai pasitaiko ne tik jauniems vairuotojams, bet ir patyrusiems, kurie į tą patį kiemą važinėja jau dešimtį metų.
Tai tik dar kartą įrodo, kad svarbiausia tokiose situacijose būti itin atidiems ir apsišarvuoti kantrybe“, – teigė bendrovės žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.
Pasak A.Pilčico, pasitaiko ir tokių kurioziškų atvejų, kai vairuotojai pamiršta, jog ant bagažinės veža prikabintus dviračius arba kitus daiktus ir, kad padidėjus gabaritams automobilis pro tą patį įvažiavimą nepratilps. Tuomet nukenčia ne transporto priemonė, bet vežami daiktai.
Duobės, stulpeliai ir kiti spąstai
Grįžus namo tamsiu paros metu nuotaiką gali sugadinti ir kiemuose išmuštos duobės arba stovėjimo vietą žymintys stulpeliai.
Stengiantis pastatyti automobilį į mažą plyšį tarp kaimynų transporto priemonių vairuotojai natūraliai nepastebi ant žemės esančių kliūčių arba neteisingai apskaičiuoja atstumus tarp automobilių.
„Tokių incidentų pasekmės būna neskaudžios – dažniausiai pradurta padanga ar nubrozdintas automobilio šonas, tačiau tai ne tik apsunkina nelaimingo vairuotojo vakarą, bet ir suparalyžiuoja viso kiemo eismą, nes kaimynai dėl užkištos aikštelės negali įvažiuoti į savo vietą, – teigė A.Pilčicas. – Deja, tokių avarijų ne visada įmanoma išvengti, todėl atsarginė padanga, kaimynų supratimas ir greitai draudimo kompensuota žala – geriausia pagalba, kurią galima gauti“.
Principas „akis už akį“
Gyvenimo daugiabutyje kokybė labai priklauso nuo kaimynų ryšio, abipusio supratimo ir bendruomeniškumo. Visgi visuomet atsiranda kaimynų, kurie savo automobilį pasistato netvarkingai, užimdami kelias vietas arba jūsų vietą užima į svečius atvažiavę kaimyno draugai.
„Mažiausiai problemų kiemuose turi būtent tos bendruomenės, kuriose statymo tvarka yra aiški – visi turi savo pažymėtas ar net rakinamas vietas. Daugiausiai nesusipratimų pasitaiko būtent tokiuose kiemuose, kur vietos yra pasiskirstytos nebyliu susitarimu.
Atsikrausčius naujiems gyventojams vietos dažniausiai jau būna pasidalintos, todėl prasideda nauja kova. Prasidėjus žiemos sezonui, kai pastatyti automobilį tampa dar sunkiau dėl sniego kalnų ar ledo, gauname pranešimus apie raktais nubraižytas dureles, specialiai pradurtas padangas arba užlankstytus veidrodėlius“, – savo patirtį pasakojo A.Pilčicas.
Draudikai gyventojams pataria problemų nespręsti principu „akis už akį“, o stengtis susitarti: paprašyti daugiabučio pirmininko patarpininkauti ginče, sukviesti bendrijos susirinkimą.
