S.Brundza neslėpė nusivylimo ir gailesčio, kad tenka atsisveikinti su beveik šimtu istorinių automobilių bei motociklų.
Tačiau jis tvirtino neturintis kitos išeities, nes vietos nerandanti kolekcija Lietuvai esą nereikalinga.
„Man labai sunku su jais atsisveikinti, tokie sprendimai per vieną dieną nepadaromi. Bet per 11 metų nepavyko nei Kultūros, nei Ūkio ministerijos įtikinti, kad Lietuvai tokia kolekcija reikalinga“, - tvirtino S.Brundza.
Už nuomą sumokėjo automobiliu
Jis neslėpė, kad mokėti už ekspozicijų salę iš savo kišenės labai brangu.
Pusantrų metų S.Brundza savo kolekciją demonstravo „Litexpo“ rūmuose, bet kad už tai susimokėtų, buvęs lenktynininkas tuomet už 300 tūkst. eurų pardavė vertingiausią savo eksponatą – 1937-ųjų „Horch“.
S.Brundza tvirtino, kad būtų susitaikęs su nuomos mokesčiu ir toliau laikęs automobilius „Litexpo“, tačiau ekspozicijų centro vadovai paprašė jį iškraustyti automobilius dėl neva tuoj prasidėsiančios rekonstrukcijos.
Nuo tada jau praėjo dveji metai.
Kurį laiką reti automobiliai dar buvo laikomi palapinėje greta „Litexpo“, tačiau klasikiniams eksponatams tai buvo pasibaisėtinos sąlygos.
„Ten net nebuvo grindų, žolė iki durelių užžėlusi“, - pasakojo S.Brundza.
Trūnija garaže
Vėliau jis išgabeno automobilius į požeminį garažą Vilniuje, Naujininkų rajone, bet ten dėl drėgmės retų automobilių kėbulus ėmė pulti rūdys.
„Man skambina iš mokyklų, norėtų atvažiuoti ekskursijos, bet automobiliai sugrūsti, tamsu, nėra nė kaip parodyti. Kiti muziejai moka kolekcininkams už automobilius, kad tik galėtų juos parodyti, o aš nieko neprašau.
Gal būčiau ir toliau ėjęs, prašęs, bet nusibodo žemintis, - tvirtino S.Brundza. - Aišku, gaila parduoti. Kolekcija man kaip kūdikis.
Pašnekovas minėjo ne kartą kalbėjęs apie muziejaus steigimą su įvairiais politikais, įskaitant ir Vilniaus merą Artūrą Zuoką.
„Pamenu, kad dar to metu, kai JAV griuvo bokštai-dvyniai, su A.Zuoku buvome apžiūrėti karinės bazės Olandų gatvėje. Buvo planas, kad ten kartu su karine technika būtų eksponuojami ir automobiliai, bet vėliau nusprendė automobilių ten nebepriimti“, - pasakojo jis.
S.Brundza tvirtino didelės paramos iš valstybės neprašęs, jam būtų pakakę ekspozicijai tinkamų patalpų – kad ir minėtosios „Litexpo“ salės.
„Yra ir kitų kolekcininkų, kurie norėtų savo automobilius parodyti visuomenei. Taip pat yra motociklų, literatūros. Galėjo būti puikus muziejus“, - svarstė jis.
Parduos užsienyje
Tarp parduodamų S.Brundzos automobilių – didžiausia Europoje „Cadillac“ kolekcija iš 39 eksponatų. Juos bus galima įsigyti ir atskirai, po vieną.
S.Brundzai itin sunku atsisveikinti su pailgintos versijos 1983 metais pagamintu „Aston Martin Lagonda Tickford“, kurių pasaulyje yra vos keturi.
Dar vienas išskirtinis automobilis - 1984-ųjų „Daimler DS420 Limousine“, su kuriuo per vizitus Vokietijoje buvo vežiojama Didžiosios Britanijos karalienė Elisabeth I, princesė Diana ir tuometinė D.Britanijos ministrė pirmininkė Margaret Thatcher.
Aukcione parduodamas ir 1993-ųjų „Audi V8 Quattro Long“ automobilis, kuriuo 1993-1998 metais naudojosi tuometinis prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Automobilis įkainotas 15-25 tūkst. eurų.
Tarp kitų įdomių modelių – 1961-ųjų „Rolls-Royce Silver Cloud II“, vertinamas 35-50 tūkst. eurų, puikios būklės „Volkswagen Beetle“ kabrioletas už 10-15 tūkst. eurų, ir daugelis kitų. Seniausias kolekcijos automobilis – 1904-ųjų „Cadillac Model B“, vertinamas 60-75 tūkst. eurų.
89 S.Brundzos kolekcijos automobiliai ir motociklai šeštadienį bus parduodami „Coys“ aukcione Olandijoje.
