Kodėl Lietuvoje geru vairuotoju vadinamas tas, kuris spūstyje sugeba įžūliausiai pranerti tarp automobilių? Kodėl priekyje pamatę besiblaškantį vairuotoją tautiečiai po nosimi burba: „turbūt boba“, o per perėją einantiems pėstiesiems mojuoja pasiskubinti?
Briuselyje gyvenimo ragavęs Liudvikas A. pasidalijo savo ironijos persmelktomis mintimis apie tikruosius gerais vairuotojais save laikančių asmenų sugebėjimus. Galbūt pažinsite savo kaimyną, draugą, o gal save patį?
Vakariečių paslaptis
Man visuomet buvo didžiulė paslaptis, kodėl turtingose šalyse žmonės vairuoja mandagiai ir atsargiai, o vargingose šalyse žmonės vairavimą labai sureikšmina – labai svarbu vairuoti, labai svarbu, kaip vairuoja kiti, ir visi turi nuomonę apie vairavimą. Ypač vairuodami.
JAV didžiuli įspūdį paliko atsargiai važiuojantys žmonės, dar likus 50 metrų prieš perėją pradedantys stabdyti. Niekada nelakstantys, nelenkiantys (nors galėtų), visada vairuojantys taip, kad butu kuo mažesnė rizika – ypač gyvenamuosiuose rajonuose, prie mokyklų, darželių.
Mandagiai ir neįpareigojančiai vairuoja ir belgai – bent jau mano gyvenamoje Briuselio pusėje (centre ir arabų rajone, sako, būna ir nemandagių vairuotojų kartais). Padarei kokią klaidą – persirikiavai nepažiūrėjęs, užlindai, reikia pasukti į dešinę lendant į ilgą eilę – niekas nepypina, nerėkia, nemojuoja rankomis.
Įlįsti į automobilių eilę užtenka parodyti posūkį. Žmonės, kaip ir visur, kaip ir visi, daro klaidu, aš jų darau, jūs jų darote, daro ir belgai. Ir niekas dėl to nesijaudina (jei tik neišgąsdini labai stipriai).
Tau reikia pasukti į dešinę, o dešinėje stovi eilė bobulyčių su „Renault Clio“, besiruošiančių važiuoti tiesiai? Niekas nepypsės, ramiai palauks. Nors jos gal ir galėtu rikiuotis į kairę, palikdamos laisvą posūkį dešinėn, niekas dėl to agresijos nerodys ir nei žmonių, nei savęs nenervins.
Vairavimas, važiavimas automobiliu nėra sureikšmintas.
Vakariečių vairavimas atsargus, gynybinis, vairuotojas siekia kuo saugiau, kuo mažesne rizika pasiekti kelionės tikslą.
"Vairuoja gerai"
Ko siekia vairuotojai i rytus ir pietus nuo Berlyno, nesuvokiu. Rytuose vairavimas sureikšmintas. Egzistuoja mistinė sąvoka „vairuoti gerai“. Sąvokos apibrėžimas išplaukęs, bet greičiausiai „gero vairavimo“ elementai yra gebėjimas lenkti, važiuoti greitai, nardyti tarp automobilių, užlįsti ir važiuoti per geltoną.
Rytuose „bobos nemoka vairuoti“. Ypač bobos nemoka vairuoti Maskvoje, Omane, Tel-Avive, Stambule ir Vilniuje.
„Nemokantiems vairuoti“ Rytuose gyvenimas sunkus - kaip ir gėjai, moterys, vyresnio amžiaus žmonės, „nemokantys vairuoti“ bei prastesnius automobilius vairuojantys yra diskriminuojama klasė.
Vairuotojas, vežęs mus iš oro uosto su viešbučiui priklausančia nauja "Audi A6", jautėsi gyvenime pasiekęs viską - jis ir vairuoja kietai, ir mašina jo kieta, ir žmones kietus veža - jam lygiu nėra, todėl reikia važiuoti labai greitai, lenkti iš dešinės, mirksėti vargšams ilgomis, kad jie trauktų savo purvinus automobilius iš kelio, kuri žvaigždėmis barsto balto pegaso traukiamos, skraidančios aukso vežėčios.
Neklystantis herojus
Kuo žmogus mažiau išsilavinęs, tuo jis „geriau vairuoja“. „Gerai vairuojantis“ visada turi griežtą nuomonę apie kitų vairavimo sugebėjimus, ir tik savisaugos instinktas ji sulaiko (o pietuose ir nesulaiko) nuo tos nuomonės išsakymo viešai - išlindus per langą ir kumščiu grūmojant p**, kuris drįso prieš mirksinčią žalią sustoti. Tebūnie jis, kaušas, prakeiktas iki dešimtos kartos.
Visi kiti vairuojantys, o ypač diskriminuojamosios klasės ("žali lapai", bobos, senukai ir aprūdiję balti kablukai) yra debilai, maušai, kaušai, d** ir p**. Nes tik jie daro klaidas, nes tik jie pasiklysta, nes tik jie užlenda, nes tik jie yra bepročiai, nes tik jie yra pavojingi.
Herojus niekada nedaro klaidų. Niekada nepasiklysta. Visada laikosi taisyklių, o KET žino iki pat lanksčios/standžios vilkties detalių bei važnyčiotojų žymėjimo tvarkos. Rytų herojus yra geriausias vairavimo specialistas, jis geriausiai pažįsta miestą, jis moka pergudrauti policiją, ir tyliai į ūsą šypsodamasis žino, kad šitam "inkile" radaro nėra.
Rytų vairavimo herojui važiavimas iš taško A į tašką B yra intensyvus, ritualinis procesas - net važiuojant 4-6 kilometrus nutinka daugybė dalykų, sutinkamos ordos debilų ir kitokių vairuoti nemokančių, daugybę kartų yra keikiamasi, linguojama galva, skėsčiojama rankomis, nes yra labai labai labai svarbu, kaip vairuoja kiti, ir kiti vairuoti tikrai nemoka.
Bobos turi trauktis, gaidžiui įlįisti neleisim, o, k** policija stovi, och tu b** koks debilas pralėkė, tu, gaidy, ar žiūri, kur važiuoji, kur čia mašiną pasistatei, o, b**, boba atbula parkuojasi, nemoka, p**, kiek galima laukti, nu ne, tiksliai, neįmanoma gyventi, vieni debilai aplinkui.
Kam reikalingi diržai?
Mokantys vairuoti turi griežtą nuomonę apie taisykles. Herojus nesisega diržų arba segasi juos tik autostradoje.
Jis nekenčia automobilių, kurie nenuilsdami pypsi, jei neprisegtas diržas, ir visokeriopai su tuo kovoja - Susovas buvo nusipirkęs diržų sagteles, o Arkaška, kuriam labai norisi kietumo, kurio jis neturi, Maskvoje nusižiūrėjo fantastišką kovos su prievole metodiką - prisegti diržą ir sėstis ant jo.
Arkaška Briusely dabar kiečiausias - visi važinėja prisisegę diržus, o jis nepasiduoda vakarietiškam mėmiškumui ir šlykštynėms "Lexus" inžinieriams - važinėja atsisėdęs ant diržo, neprisisegęs. Ir dar vypteli, kai aš demonstratyviai diržą atsegu, atsisėdu ir prisisegu - „ot mėmė, diržo jam reikia“.
Diržai galinėse sėdynėse išvis sukelia isterišką juoką - taip atskiriami grūdai nuo pelų. Jei segiesi gale diržus, esi susimyžęs užsienietis, tokius sutinka tik "Martono" taksistai prie Vilniaus oro uosto.
Juk gale segtis nereikia - 60 km/val greičiu skrendanti apdribusi Seriogos 98kg figūra bus minkštai, švelniai sustabdyta nuostabios "VW Caddy" priekinės keleivio sėdynės. Serioga net prieky diržų nesisega, o segtis juos gale - lyg myžti atsisėdus. Po velnių, gale Serioga net sūnaus nesega - vyrą gi auginu, ne bobą.
Apie KET
Rimti Rytų vyrai turi nuomonę ir apie kelių ženklus - jie visi pastatyti nesąmoningose vietose, visi skirti tam, kad mentai rinktų kyšius, tie, kurie stato ženklus - debilai, o tie, kurie laikosi ženklų nurodytų taisyklių, turėtų iš karto padėti vairuotojo pažymėjimą ir prisiekti likusį gyvenimą važinėti visuomeniniu transportu. Nes nemoka vairuoti.
Tikram Rytų vyrui KET yra nepalyginamai svarbesnis dokumentas už šalies konstituciją ar naują šalies biudžeto redakciją.
Rimtas vyras turi turėti griežtą nuomonę apie naujausius KET pakeitimus, juos sekti, domėtis ir diskutuoti apie juos su draugais. Yra tik viena rūšis KET pakeitimų, kuri palydima pritariamu linktelėjimu - greičio apribojimu mažinimas.
O jei liepė visus metus važinėti įjungus artimas šviesas... P**, furoras kyla toks, kad galima pagalvoti, jog lenkai Vilnių atsiima.
Vyrai savaitėmis, mėnesiais lieja disleksinius tekstus forumuose ir komentaruose, kviesdami kilti ir nepasiduoti visuotiniam supuvusios valdžios sąmokslui. Tokio pažeminimo pasaulis nematė - su šviesom vasarą važinėt!
Vyrai ir formulių priskaičiavo, rodydami, kiek papildomo kuro suvartos vairuotojai pro šalį ("Lukoilo", ne kitaip, sąmokslas). Artimos šviesos vasarą kels pavojų - akins priešprieša važiuojančiuosius. Bet svarbiausia - tai dar vienas būdas šlykštynėms mentams nulupti litų iš vargšų vairuotojų.
Tikras priešas
Mentas. Tikras vyras iš Rytų neturi didesnio priešo. Keliu policija yra velnio sėkla, organizacija, sukurta 9 pragaro rate, juodieji raiteliai, nešantys ligas ir nelaimes, neduodantys gyventi, lėkti, džiaugtis gyvenimu.
Mentai visada neteisūs. Visada. Su mentais visada reikia 25 minutes ginčytis - o kaip nesiginčysi, juk herojus, pamenat, niekada nedaro klaidų, ir visada laikosi KET.
Sustabdė p** - tikrai ne aš, tikrai buvo žalia, čia ne mano greitis, tas ženklas ne tą sako, tikrai negėriau, radaras nesertifikuotas, alkotesteris pareguliuotas, och jus k**, šlykštynės. Jei nesiginčiji su policija - esi durnas, pasiduodi sistemai, leidiesi apgaudinėjamas, nes policininkai visada stengiasi apgauti herojų ir išmonyti iš jo pinigų.
Paklausius tikrų vyrų, visi policininkai yra chamai, agresyvūs, sukti, o svarbiausia - nemoka KET, neprisistato pagal taisykles ir yra nemandagūs.
Aš, pvz, per dešimt metų, kuriuos vairavau Lietuvoje, nemačiau nė vieno policininko, kuris elgtųsi nemandagiai, tujintų mane, nepasisveikintų, nepaaiškintų, del ko sustabdė. Nė vieno. Visi buvo mandagūs, profesionalūs, greiti - padarei pažeidimą, susimokėjai, užgaišai 5 minutes.
Tikras vyras, net jei ir teko pripažinti (tik niekam nesakykit), kad pasuko po ženklu („tų k** mentų visur pilna“), turi bent jau pasityčioti iš jų. Pap**, paerzinti, pažeminti. Nu o kaip kitaip? Jie drįso mane sustabdyti! MANE!
Jiems negaila dalintis išmintimi
Rytų vairuotojas, tas išdidus arabišku žirgu stepėmis lekiančio Tamerlano palikuonis, kaip ir priklauso tikram, tradicinių, tvirtų vertybių besilaikančiam vyrui, yra sukaupęs milžinišką folkloro archyvą.
O, jei tik boba nebūtų vaikų pripratinusi prie durnų pasakų apie Jonuką ir Gretutę, tikras vyras - vairuotojas galėtų valandų valandas, mėnesių mėnesius vaikams pasakoti nesibaigiančias istorijas apie tai, kaip Jis buvo sustabdytas Blogųjų Policininkų, kaip narsiai su jais kovėsi iki paskutinio kraujo lašo, kaip jie bandė iš jo išmonyti litų už diržus, ir kaip jis nugalėjo, išvadindamas juos p**, gaidžiais ir debilais.
O jei herojus ir suklupo, jei jį nugalėjo Blogieji Policininkai ir teko sumokėti baudą, Jis taip paprastai nepasiduoda ir išlipdamas iš mentų mašinos pasakė jiems TOKĮ dalyką, kad jie išsižioję dar 10 minučių sėdėjo.
Tikras vyras turi mokėti daug istorijų apie tai, kaip jis kovėsi su mentais, laimėjo, pralaimėjo, kaip įžvelgė jų klastą, išvengė jų pinklių, nesumokejo, ar sumokėjo mažiau, ar išsisuko.
Tad nenuostabu, kad tokioje rūgštinėje aplinkoje, kurioje ant kiekvieno kampo tyko mentas riestais į save nagais, kur gatvėse knibžda teises nusipirkusiu debilu, bepročiu, ar, dar blogiau, bobu, mandagumui vietos nelieka.
Nes ant galvos gi užlips, nesupranti? Jei čia kiekvieną praleidinėsi, tai kur nuvažiuosi? O svarbiausia - būdamas mandagus, debilams ir gaidžiams leisi daryti klaidas, ir jie juk nieko neišmoks. Nes...
...vairavimo herojus iš Rytų turi aukštesnių idealų, nei saugus nuvykimas iš taško A į tašką B. Juk kiekvienas, tikrai mokantis vairuoti, širdyje yra pedagogas. Ir ne šiaip pedagogas - pedagogas iš pašaukimo, iš didžiosios P. Jis pamokys bobą rodyti posūkį - neleis jai persirikiuoti. Jis pamokys gaidį KET - neleis įlįsti prieš save. Jis pamokys keliu erelį - aplenks per dvigubą ištisinę ir kirs per stabdžius. O kaip kitaip? Kaip kitaip? Juk visi debilai, jei jų nemokysi, kas čia darysis? A?
Jų mokyti nereikia
Kad ir kokie stiprūs tikrieji Rytų vairuotojai bebūtų, net ir jie turi autoritetą. Dažnai klaidingai manoma, kad Rytų vairuotojai gerbia didelius automobilius. Tai netiesa - troleibusas gerokai didesnis uz "Cayenne", bet "geras vairuotojas" niekada nepraleis Marijos Pavlovnos, jau 45 metus bandančios iš stotelės troleibusą kairėn išsukti.
Rytuose vairuotojai gerbia tik vieną kelių fenomeną - Brangų Automobilį Tamsintais Stiklais.
Rytu vairuotojo jausmai brangiam automobiliui tamsintais stiklais yra sumišę. Sodietis gerbia carą, kartu jo prisibijo, kartu ir kiek jam pavydi, šiek tiek slapčia ir nekenčia. Bet svarbiausia - nenori turėti su juo problemų.
Nes mongolų, totorių ir kitokių karaimų plėšimai tryliktame amžiuje tikrai nepamiršti. Nieko gero negali tikėtis iš niūraus veido raitelio, jojančio link tavęs ant juodo, gražiai papuošto grakštaus žirgo. Ar bizūnu perlies, ar stogą uždegs, ar dukrą pagrobs - valstietis turi būti atsargus.
Tad ir iki šiol valstiečiai atsargiai elgiasi su juodais, grakščiais, daug galios turinčiais Miuncheno ar Štutgarto veislės ristūnais.
Nes pasąmonėje vis dar gyvos 1992-1994 metų istorijos apie tai, kaip iš tokio juodo automobilio išlipa rimtas bachuras odine striuke ir beisbolo lazda išdaužo "šeštuko" langus.
Gal ir senokai kas begirdėjo apie tokį įvykį, bet valstietis turi būti atsargus. Todėl Rytuose X5, ML, "Cayenne", kruzakai statistiškai dažniau praleidžiami, įleidžiami, jų nepakirtinėja ir jiems nepypsi. Atsargus valstietis - gyvas valstietis, butu kvaila prieš bajorą šokinėti.
Kodėl Rytų herojai - vairuotojai tokie? Akis man atvėrė vienas itin išsilavinęs bičiulis, kuris vieno pokalbio panašiomis kultūrinėmis temomis metu atkreipė mano dėmesį į faktą, kad Rytų šalyse miestų gyventojai yra iš esmės valstiečiai, tik prieš vieną, dvi ar tris kartas išrauti iš sau įprastos sodžiaus aplinkos ir įkišti į keistą, neįprastą miesto aplinką.
Sodžiaus simboliai Rytuose gyvi. Arklys, vežėčios - svarbiausi valstiečio statusui. Kaimietis didžiuojasi mokąs joti ant darbinio arklio be balno (diržų).
Valstietis su meile sekmadieniais išbrinko ratus, pašeria ir iššukuoja arklį. Jis nekenčia dvaro prievaizdo, o dvarininką gerbia.
Sodietis neįpratęs prie grūsties, daugybės žmonių - jis nejaukiai jaučiasi mieste, yra įsitempęs, dėl to ima pykti, o pyktį išlieja ant kitų - pro automobilio langą.
