Ar ar iš tikrųjų baudos balais pavyks sutramdyti aršiausius kelių chuliganus?
Kodėl skubama iš naujo įvesti baudos balų skaičiavimą, jei vos prieš šešerius metus tokia sistema buvo panaikinta kaip nepasisekusi?
Baudos balų vairuotojams sistema Lietuvoje galiojo iki 2008 metų, bet tuomet jos buvo atsisakyta, nes vairuotojai net viešumoje drąsiai kalbėdavo, kaip išsisukti nuo skiriamų balų, o automobilių mėgėjų forumuose internete mirgėjo tikslios sumos, kiek koks pažeidimas „kainuoja“, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Pavojingiausių nesustabdys
Prieš šešerius metus baudos balus pakeitė drastiškai padidintos baudos ir tai kuriam laikui akivaizdžiai nuramino greičio ir išgertuvių mėgėjus, o žuvusiųjų keliuose skaičius staigiai nukrito nuo 740 aukų 2007 metais iki 499 žuvusiųjų 2008 m.
Tačiau pastaraisiais metais nelaimių nebemažėja, o po šiurpių įvykių paaiškėja, kad kaltininkai anksčiau ne kartą buvo susidūrę su policija.
Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus, apie 20 proc. visų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjų per metus padaro daugiau nei vieną pažeidimą, o kasmet pareigūnai užfiksuoja net 350–360 tūkst. KET pažeidimų. Jo manymu, baudos balai privers daugelį atsakingiau žiūrėti į vairavimą.
„Tai veiksminga priemonė visiems eismo dalyviams, ypač tiems, kurie padaro daug pažeidimų ir vadovaujasi principu „susimokėjau ir užmiršau“, – mano G.Aliksandravičius.
Jis pripažino, kad pačių pavojingiausių kelių chuliganų, kurių nesustabdo ir atimtas vairuotojo pažymėjimas, balų sistema greičiausiai neišgąsdins, tačiau, pasak komisaro, tokių yra tik grupelė.
Toleruoja mažus pažeidimus
Baudos balų sistema labiau nutaikyta į dažnai, bet nebūtinai piktybiškai KET pažeidinėjančius neatsakingus vairuotojus.
„Kai pasirodė žinia apie baudos balų įvedimą, vairuotojai masiškai buvo prieš ją. Tai todėl, kad patys bijo nusižengti, ir tai reiškia, jog daugelis toleruoja mažesnius nusižengimus“, – aiškino G.Aliksandravičius.
Baudos balus planuojama skirti už tokius KET pažeidimus, kurių daugelis nesureikšmina, bet jie kelia pavojų ir erzina aplinkinius. Tarp balais įvertintų pažeidimų – greičio viršijimas, važinėjimas neregistruotomis, techninės apžiūros kortelių neturinčiomis transporto priemonėmis, važiavimas įsižiebus draudžiamam šviesoforo signalui, nesilaikant kelio ženklų arba ženklinimo reikalavimų, stovėjimo tvarkos pažeidimai, eismo įvykio sukėlimas ir kiti.
Per metus surinkusiems 10 baudos balų arba 6 balus, jei vairuotojo pažymėjimą žmogus turi mažiau nei dvejus metus, teisė vairuoti bus atimama nuo devynių mėnesių iki vienų metų.
Neigiamą vairuotojų reakciją į baudos balų sistemą galima suprasti, nes ji išties griežta.
Už jokius kitus Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius nenumatytas bausmės kaupimas ir net nesvarstoma, kad chuliganai ar smurtautojai taip pat galėtų „sukaupti“ griežtesnę bausmę.
Tačiau daugumos balais įvertintų pažeidimų galima lengvai išvengti – laiku apsidrausti automobilį, atlikti jo techninę apžiūrą, neslėpti valstybinio numerio ar netamsinti priekinių langų.
Balais įvertintas ne visas KET pažeidimų sąrašas, bet vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas užsiminė, kad balų skyrimas dar bus persvarstytas ir jų gali padaugėti.
Chuliganų tramdymas atsisuks prieš nepiktybinius vairuotojus?
Vienas pagrindinių argumentų grąžinti baudos balus – kova su pakartotinai KET pažeidžiančiais kelių chuliganais. Tačiau balų negalės išvengti net ir pirmą pažeidimą padarę vairuotojai.
„Tokia galimybė leistų pažeidėjams prieš surenkant kritinį balų skaičių nusižengti dvigubai daugiau. Tad tai neabejotinai labai sumažintų balų sistemos efektyvumą ir sistema greičiausiai taptų nereikalinga administracine našta, o ne efektyviu įrankiu“, – svarstė ministras.
Sugrąžinus baudos balų sistemą nebus mažinamos ir gana aukštos baudos, kurios prieš šešerius metus buvo padidintos. Tik nedaugelis turtingiausių kelių chuliganų gali sau leisti daryti vieną pažeidimą po kito, mokėti baudas ir iš to nepasimokyti.
Todėl nepasiturintiems lietuviams baudos balai gali smogti dvigubai – padarius pažeidimą teks ir susimokėti nemažą baudą, ir devyniems mėnesiams ar net metams pamiršti vairavimą, nors nemažai žmonių vairuoti būtina ir darbe.
„Nemažai pažeidėjų neturi nei pajamų, nei turto, todėl paskirtos piniginės baudos lieka neišieškotos. Tokie pažeidėjai daro naujus nedidelius pažeidimus, už kuriuos nenumatytas teisės vairuoti atėmimas, ir jaučiasi nebaudžiami. Siūlomas teisinis reguliavimas priverstų tokius asmenis susimąstyti iškilus grėsmei metams prarasti teisę vairuoti“, – aiškino D.A.Barakauskas.
Korupcijos neįžvelgia
Gali būti, kad bijodami prarasti vairuotojo pažymėjimą žmonės bandys problemą išspręsti ir kitaip – pasiūlydami kyšį policijos pareigūnui.
Tačiau vidaus reikalų ministras neįžvelgė tokios grėsmės: „Buvo atliktas įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas ir nustatyta, kad korupcijos tikimybė dėl projekte siūlomo teisinio reguliavimo yra maža.“
G.Aliksandravičiaus manymu, šįkart nebereikia baimintis korupcijos, nes anksčiau balai buvo įrašomi ranka, o dabar balai už pažeidimą bus skiriami automatiškai.
„Ir be balų yra bandančių tartis, bet vis daugėja pavyzdžių, kai kyšį siūlantys žmonės sulaikomi. Pareigūnų kontrolės mechanizmas taip pat keičiasi“, – užtikrino pašnekovas.
Bausti ar mokyti?
Vairuotojai baudos balų sistemą vertina skeptiškai ne tik todėl, jog ji reiškia naują galimybę netekti teisės vairuoti, bet ir dėl to, kad ji neišsprendžia įsisenėjusių problemų.
Patyręs vairuotojas, lenktynininkas Ramūnas Čapkauskas sakė, kad eismo saugumą Lietuvoje bandoma gerinti ne nuo svarbiausių dalykų.
„Pastebiu, kaip žmonės važinėja, – daugeliui tiesiog trūksta atidumo.
Chuliganiškas, pavojingas elgesys yra viena, o žioplos klaidos – kas kita, jos nekelia tokio pavojaus“, – tvirtino pašnekovas.
Jam, lenktynininkui, daugiau nerimo kelia greitis.
„Ne kartą teko dalyvauti mokymuose, mačiau, kad net 25 metus vairuojantys žmonės nemoka suvaldyti slystančio automobilio. Lietuvoje pati vairuotojų mokymo sistema yra netobula – žmonės išmokomi važiuoti, o ne vairuoti.
Turėjau mokinių, kurie norėjo būti lenktynininkai, girdavosi, kaip greitai nuvažiuoja į Palangą, bet po treniruotės trasoje paaiškėdavo, kad jie visiškai nesupranta, ką daryti įveikiant posūkį. Taip ir įvyksta avarijos, mat nulekiama nuo kelio.
Pirmiausia vairuotojus reikia mokyti, tiktai paskui bausti“, – svarstė jis.
Pėstieji – nepajudinami
Baudos balų sistema greičiausiai privers vairuotojus atsakingiau prižiūrėti automobilius ir atidžiau vairuoti, bet jie neišsprendžia vienos didžiausių problemų Lietuvos keliuose – neatsakingo pėsčiųjų elgesio.
Pernai mūsų šalies keliuose žuvo net 98 pėstieji – tai daugiau nei trečdalis (38 proc.) visų žuvusiųjų. Pėstiesiems baudos balų pritaikyti nepavyktų, bet, pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko G.Aliksandravičiaus, svarstoma, kaip padidinti jų atsakomybę. Kaip galimą pavyzdį pašnekovas minėjo Estijoje priimtą taisyklę už neblaivumą bausti ir pėsčiuosius – girtesniems nei 1,5 promilės piliečiams šioje šalyje draudžiama eiti į gatvę.
