Draudikai pastebėjo, kad pusė jų būna su klaidomis, o pareigūnai vis dažniau sučiumpa sukčių, meluojančių, kad jų automobilis apdraustas.
Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, 90 proc. privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo draudžiamųjų įvykių registruojama be policijos – užpildant eismo įvykio deklaracijas. Tiesa, maždaug pusė užpildytų deklaracijų būna su klaidomis, kurios trukdo draudimo bendrovei operatyviai atlyginti nuostolius.
„Eismo įvykis vairuotojui visuomet yra stresas, todėl visiškai suprantama, jog kyla klausimų ar daroma klaidų, pildant dokumentus. Vis dėlto reikėtų būti atidiems ir nepadaryti esminių klaidų, kai nukentėjęs vairuotojas pasirašo kaltininko vietoje arba deklaracijos visai niekas nepasirašo. Kartais dokumentą pasirašo abu eismo dalyviai, nors kaltas tik vienas“, - teigė bendrovės Žalų departamento vadovas Gytis Matiukas.
Pasak jo, vis dar pasitaiko, kad vairuotojai paskuba prisiimti kaltę dėl sukelto įvykio, neįsigilinę į įvykio aplinkybes. Būna ir taip, kad eismo aplinkybės apskritai nenurodomos deklaracijoje – tuomet sunku nustatyti kaltininką. Esama atvejų, kai nenurodyta net įvykio data ir laikas.
„Raginame vairuotojus neskubėti prisiimti atsakomybės, ypač tais atvejais, kai situacija neaiški, o kitas vairuotojas labai spaudžia tai padaryti. Būna atvejų, kad net menkas susidūrimas manevruojant aikštelėje gali būti vertinamas nevienareikšmiškai. Todėl, esant neaiškioms aplinkybėms arba kilus ginčui, rekomenduojame nedelsiant kviesti policijos pareigūnus. Svarbu žinoti, kad policijos pareigūnus būtina kviesti visais atvejais, kai yra sužeistųjų“, - sakė G.Matiukas.
Kartais įvykio kaltininkas mėgina paveikti nukentėjusįjį - neturėdamas TPVCA draudimo, prašo palaukti, kol apsidraus, ir deklaraciją užpildyti kitą dieną. Bandymas sukčiauti užtraukia baudžiamąją atsakomybę abiem eismo įvykio dalyviams, o draudikai tokius atvejus nesunkiai išaiškina.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai pastebi, kad transporto priemonių vairuotojai bando dažniau pateikti negaliojantį arba suklastotą transporto priemonės draudimo liudijimą (polisą).
Tai ypač būdinga pradedantiesiems vairuotojams, kuriems draudimas brangesnis dėl didesnės eismo įvykių rizikos. Vairuotojai apdraudžia transporto priemonę, bet po trumpo laiko draudimo sutartį nutraukia. Tikrinančius policijos pareigūnus jie bando apgauti pateikdami transporto priemonės draudimo liudijimo (poliso) kopiją.
Policijos pareigūnai perspėjo, kad visi patrulių automobiliai yra aprūpinti kompiuterine įranga ir pareigūnai turi galimybę duomenų bazėje patikrinti ar automobilis yra apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.
Pareigūnai patruliuoja tarnybiniais automobiliais, kuriuose įrengta transporto priemonių valstybinių numerių skanavimo ir atpažinimo įranga. Šia įranga nustatoma ar transporto priemonė apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, ar nustatyta tvarka atlikta transporto priemonės privaloma techninė apžiūra, ar transporto priemonė nėra ieškoma.
Taip pat, pasak pareigūnų, Vilniuje veikia stacionarūs greičio matavimo prietaisai, fiksuojantys privalomojo civilinės atsakomybės draudimo neturinčius automobilius. Transporto priemonių savininkai yra kviečiami į Kelių policijos valdybą ir už pažeistas Kelių eismo taisykles taikomos administracinio poveikio priemonės.
