Tai – vienintelis tokio dydžio miestas (430 tūkst. gyventojų), kur įgyvendintas panašus eksperimentas.
Pasak miesto vadovų, akcijos tikslas – ne populizmas, o rūpinimasis ekologija; tikėtasi, jog žmonės persės į autobusus, troleibusus bei tramvajus, taigi mieste sumažės nuosavų automobilių.
Be to, neturtingi žmonės galės važinėti į darbą, iki kurio anksčiau jiems nuvažiuoti buvo pernelyg brangu. Pasak miesto mero Edgaro Savisaaro, šio projekto ekonominė nauda – tarsi visiems miestiečiams būtų sumokėtas vadinamasis tryliktasis atlyginimas.
Ar viskas pavyko taip, kaip buvo tikėtasi?
Visų pirma, apie Taliną prakalbo visas pasaulis. Įvyko gausybė konferencijų nemokamo viešojo transporto tema, veikia interneto puslapis anglų kalba. Eksperimentas sudomino viso pasaulio visuomenę.
Antra, miestiečiai patenkinti. Apklausos rodo, jog idėją palaido devyni Talino gyventojai iš dešimties. Tačiau ar iš tiesų pasikeitė žmonių įpročiai? Ar jie atsisakė nuosavų automobilių?
Talino meras įtikinamai kalba apie pergalę: pagrindinių miesto sankryžų apkrova sumažėjo 14 proc., padidėjo viešojo transporto populiarumas.
Tačiau Švedijos Karališkojo technologijos instituto mokslininkai išsiaiškino, jog pastarasis rodiklis padidėjo vos 3 proc., ir, beje, dėl kitų faktorių – pagerėjusios paslaugos bei atskirtų specialių viešajam transportui skirtų juostų. Nemokamų kelionių dėka viešojo transporto paklausa išaugo vos 1,2 proc.
Be to, tyrėjai pastebėjo, kad kelių pralaidumas nepasikeitė, t. y., automobilių kiekis nesumažėjo. Taliniečiai tiesiog pamėgo vaikščioti pėsčiomis.
Nemokamas viešasis transportas atnešė naudos socialine prasme. Štai tankiai apgyvendintame Lasnamiae rajone, kur gyveno daugiausia bedarbių, viešojo transporto keleivių padaugėjo 10 proc.
Talinas – didžiausias miestas, kuriame viešuoju transportu galima važinėti nemokamai. Tačiau jis ne vienintelis ir ne pirmasis.
Europoje panašūs eksperimentai prasidėjo praėjusio amžiaus pabaigoje. Nemokamai važinėja Vokietijos Templino (16 tūkst. žmonių), Prancūzijos Šatoru ir Obanės (po 46 tūkst.) gyventojai.
O štai Belgijos Hasselto mieste nemokamos viešojo transporto idėjos teko atsisakyti, nors jaunimas, pensininkai ir lengvatomis besinaudojantys keleiviai ir toliau važinėja nemokamai.
Nemokamo viešojo transporto idėja Taline iškelta dar 2005-aisiais. 2010-aisiais atliktos gyventojų apklausos parodė, jog didžioji dalis miestiečių jai pritartų.
Klausimą išsprendė referendumas. 76 proc. balsų miestiečiai atidavė „už“, taigi nuo 2013-ųjų sausio 1-osios nemokamo viešojo transporto idėja buvo įgyvendinta.
Turistai ir toliau moka po 1,60 euro už kelionę. Miestiečiai turi įsigyti specialią kortelę, kurią būtina pasižymėti įlipus į autobusą, troleibusą ar tramvajų. Be to, jie visada su savimi privalo turėti dokumentą, patvirtinantį, jog yra Talino gyventojai.
Nuo praėjusių metų sausio 1-osios maždaug 40 tūkst. gyventojų, iki tol mokėję mokesčius kituose miestuose, prisiregistravo Taline, tuo pačiu papildydami miesto biudžetą.
Be abejo, tokia schema tiktų ne kiekvienam miestui. Štai Londone net 85 proc. viešajam transportui funkcionuoti reikalingų lėšų surenkama už parduotus bilietus. Taline ši suma sudarė vos 30 proc. Šiuo metu Talino savivaldybei subsidijuoti tenka 96 proc. viešajam transportui gyvuoti reikalingų lėšų.
