Nevaldomas autobusas rėžėsi į medį bei betoninę tvorą ir tik per stebuklą nesusižalojo daugiau žmonių. Kas nutiko, kad patyrusio vairuotojo gyvybė užgeso taip staiga, kad kartu važiavęs antrasis vairuotojas net nespėjo perimti vairo?
Mirusiojo vadovas, „Toks“ direktorius Arūnas Indrašius portalui lrytas.lt tvirtino, kad 57 metų amžiaus vyriškis nesiskundė jokiomis sveikatos problemomis, o nelaimė jam buvo labai netikėta.
„Jis tikrinosi sveikatą kas dvejus metus, turėjo galiojantį sveikatos pažymėjimą ir jame nebuvo įrašyta jokių apribojimų“, sakė jis.
Vairuotojų sveikatą sugraužia stresas
Tačiau patyręs kardiologas, Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų direktoriaus patarėjas prof. dr. Pranas Šerpytis, nenustebo vairuotojo sunegalavimu.
„Vairuotojai patiria daugiau rizikos – nemiegojimas, pakilęs arterinis spaudimas, rūkymas taip pat nepadeda“, - sakė jis.
Pasak P.Šerpyčio, paprastai infarktas neištinka taip staiga, kad vairuotojas net nesuspėtų sustabdyti transporto priemonės. Tačiau problema kyla tada, kai žmogus ignoruoja negalavimus.
„Vis vien prieš tai būna keletas simptomų – galvos svaigimas, bloga savijauta, bet ne visi į tai kreipia dėmesį. Pagalvoja, kad gal ką blogo suvalgė ir nesikreipia į medikus net kentėdami skausmą krūtinėje,“ - pastebėjo jis.
Kraujagyslės užsikemša staiga
Kardiologas patvirtino, kad labiau rizikuoja ir kiti įtemptai dirbantys ir nuolat stresą patiriantys žmonės. Pasak jo, kai pavargęs, aukštą kraujo spaudimą turintis žmogus patiria stiprų stresą, jo kraujagyslę gali sutraukti spazmas ir tuo metu nuo sienelės atšokusi nuosėdų plokštelė užkiša kraujagyslę.
„Kaip automobiliai užkemša gatvę, taip ir kraujagyslę gali užkimšti atplyšusios plokštelės. Tada nebeprateka kraujas, organizmo nebepasiekia deguonis ir žmogus gali mirti, - aiškino P.Šerpytis. - Tik naujagimiai gimsta su švariomis kraujagyslėmis, o su amžiumi kraujagyslėse atsiranda vis daugiau plokštelių.“
Gydytojas patvirtino, kad amžius taip pat tiesiogiai didina riziką, jog širdis vieną dieną nebeatlaikys. Išgirdęs, kad širdis sustojo penkiasdešimtmečiam vairuotojui, P.Šerpytis atsiduso. „Taip, 4-5 dešimtmetis tai jau rizikos grupė. Nuo amžiaus tikrai skiriasi sutrikimų tikimybė“, - tvirtino jis.
Pensininkai prie vairo - normalu
Vis tik dauguma autobusų vairuotojų Lietuvoje – vyresnio amžiaus žmonės. Pavyzdžiui, „Vilniaus viešojo transporto“ autobusų vairuotojų amžiaus vidurkis siekia 49 metus, o troleibusų dar daugiau, 51 metai.
Su abiejų rūšių transporto priemonėmis dirba ir pensinio amžiaus žmonės. Vyriausi autobusus ir troleibusus vairuojantys vyrai jau sulaukę 71-erių, o moterys atitinkamai – 59-erių ir 69-erių.
Vilniaus savivaldybės Eismo saugumo ir kontrolės skyriaus viršininkas Tadeušas Lavrynovičius neslėpė, kad jauni žmonės pernelyg nesiveržia dirbti vairuotojais.
„Jaučiame tokią problemą. D kategorijos vairuotoju galima dirbti ne anksčiau nei nuo 21 metų, o tokio amžiaus žmonės jau paprastai būna apsisprendę, kokios profesijos sieks gyvenime. Be to, kategorijos laikymas nemažai kainuoja, dar prisideda papildomi apmokymai“, - aiškino jis.
Gali būti, kad jaunuoliai už sunkų darbą tikisi ir didesnės algos - pradedantysis sostinės viešojo transporto vairuotojas gali tikėtis 1,5 tūkst. litų atlyginimo „į rankas“, o patyrusiam vairuotojui sudėjus įvairius priedus mokama iki 3 tūkst. litų. Daugiau uždirba ir sutinkantys padirbėti naktimis.
Sveikatos patikrinimas daugeliui – tik formalumas
T.Lavrynovičius patikino, kad nepriklausomai nuo amžiaus visų vairuotojų sveikata kruopščiai tikrinama. Jie ne tik kartą per du metus lankosi pas gydytojus privalomam vairuotojų patikrinimui, bet ir kasdien matuojasi spaudimą autobusų ir troleibusų parkuose esančiuose medicinos punktuose.
P.Šerpyčio manymu, dabar egzistuojanti vairuotojų sveikatos ir tikrinimo sistema nėra bloga ir pakanka profesionalų sveikatą privalomai tikrinti kas dvejus metus, nes medicininiai prietaisai gali neužfiksuoti jokios infarkto rizikos net likus mažiau nei pusmečiui iki nelaimės.
„Tačiau žmogus, dirbdamas tokį darbą, turėtų pats jausti atsakomybę ir prasčiau pasijutęs apsilankyti gydimo įstaigoje. O dabar net atėję privalomo patikrinimo nori, kad greičiau išrašytų pažymą ir „paleistų“, - pastebėjo P.Šerpytis.
„Vairuotojai yra rizikos grupės dalis, jie turėtų pagalvoti, jog reikia ir savarankiškai pasitikrinti, bet gyvename tokiame amžiuje, kad jei nueisi pas gydytoją, darbdavys sakys: „man tokio nereikia“. Širdies problemų būna ir turintiems tik virš 30 metų“, - įspėjo kardiologas.
