Kol teisėsauga ieško atsakymų, išaiškėjo daugiau detalių, kaip dirbo mergaitę ir močiutę pražudžiusio autobuso vairuotojas ir kas dar galėjo prisidėti prie visuomenę sukrėtusios tragedijos.
Avarija sekmadienį nutiko Laisvės prospekto ir Rygos gatvių sankryžoje. Autobusas, sukdamas į dešinę Pašilaičių mikrorajono link, partrenkė ir pervažiavo dvi keleives – vyresnio amžiaus moterį bei aštuonerių metų mergaitę. Abi pėsčiosios žuvo.
Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis neslėpė, kad autobuso vairuotojas skaudžiai išgyvena nelaimę. Jis paprašė dviejų savaičių atostogų, ir jos jam buvo suteiktos.
„Bendrovėje vairuotojas dirba nuo 2006-ųjų, niekuo neišsiskyrė iš kitų vairuotojų, tiesioginiai vadovai didesnių priekaištų dėl jo darbo neturi. Deja, nuo nelaimių nėra apsaugotas nė vienas žmogus“, – sakė G.Nakutis.
Vairuotojai mokomi elgesio taisyklių
Jis griežtai neigė, kad bendrovės vairuotojai nemandagūs ar linkę pažeidinėti Kelių eismo taisykles.
„Mūsų įmonėje dirba 1 tūkst. 300 autobusų ir troleibusų vairuotojų. Už kiekvieną iš jų, be abejo, negalėčiau atsakyti, tarp jų gali pasitaikyti visokių, taip pat ir nelabai korektiškų.
Tačiau stengiamės jiems nuolat diegti mandagaus bendravimo su keleiviais įgūdžius – praėjusių metų pavasarį ir vasarą visi vairuotojai išklausė 35 valandų paskaitas, kuriose buvo pabrėžiami elgesio su keleiviais, KET reikalavimai, neįgaliųjų vežimo ir kiti klausimai.
Visi autobusų vairuotojai laikė profesinės kompetencijos egzaminus. Tik juos išlaikiusiems vairuotojams suteikta teisė vežti keleivius“, – aiškino įmonės vadovas.
„Spėjama, jog vairuotojas į sankryžą įvairavo autobusą degant žaliam šviesoforo signalui. Jis teigia buvęs įsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra, nepastebėjo ir arti gatvės ant šaligatvio stovinčių žmonių.
Sankryža, kurioje įvyko avarija, filmuojama, todėl įvykį tiriantys policijos pareigūnai galės išanalizuoti vaizdo medžiagą, gal tuomet ir paaiškės visos aplinkybės. Tikra tai, kad bent priešais autobusą pėsčiųjų nebuvo“, – tvirtino transporto bendrovės Eismo saugumo ir kontrolės skyriaus viršininkas Tadeušas Lavrynovičius.
Jo teigimu, eismo sąlygos buvo geros, matomumas geras, todėl ypač sunku paaiškinti įvykio aplinkybes ir komentuoti įvykusią skaudžią nelaimę.
Skaičiuoja viršvalandžius
G.Nakutis nesutiko ir su kalbomis, kad vairuotojų darbo grafikai pernelyg intensyvūs, žmonės dažnai priversti išvažiuoti į miesto gatves pervargę, pailsėti turi tik devynias valandas per parą, nors pripažino, kad tokių atvejų pasitaiko.
„Tokį minimalų poilsį leidžia įstatymai, jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje ir darbuotojas sutinka dirbti tokiu režimu. Devynių valandų poilsį gali turėti pertraukiamu grafiku dirbantys vairuotojai, tačiau tai nėra dažni atvejai.
Be to, ne mažesnis nei devynių valandų poilsis numatomas naktį, o dieną vairuotojai turi dar 5–6 valandų pertraukas pailsėti. Dirbti tokiu režimu yra atrenkami tik norintys taip dirbti vairuotojai“, – dėstė T.Lavrynovičius.
Į avariją patekusio 46-ojo autobuso vairuotojo darbo režimas – keturios dienos darbo, po to dvi – poilsio. „Dirbant tokiu režimu, poilsis tarp darbo pamainų yra apie 12–14 valandų, nelygu darbo grafikas. Sekmadienį tam vairuotojui buvo trečioji darbo diena.
Viršvalandžių jis nedirbo, savo poilsio dienomis – taip pat. Eismo sąlygos sekmadienį buvo geros, eismo intensyvumas mažas. Kodėl atsitiko ši nelaimė, mes negalime suprasti, – stebėjosi jis. – Neteisinga pavadinčiau pasirodžiusią informaciją, kad vairuotojai priversti dirbti daug viršvalandžių.
Šis vairuotojas 2013-aisiais dirbo 140 valandų viršvalandžių – 12 valandų per mėnesį, arba pusvalandį per darbo dieną. Maksimaliai viršvalandžių leidžiama dirbti 180 valandų per metus.“
Viršyti greičio neskatina?
„Vilniaus viešojo transporto“ eksploatacijos direktorius Rimantas Markauskas gynėsi ir nuo kaltinimų, kad autobusų vairuotojai verčiami viršyti greitį.
„Gali pasirodyti, kad greitųjų maršrutų autobusai lekia pernelyg dideliu greičiu. Jie stoja ne kiekvienoje stotelėje, todėl dažnai ir susidaro toks įspūdis. Be abejo, vairavimo stilius priklauso nuo konkretaus vairuotojo, tačiau greičio viršijimo atvejų neturi būti.
Be to, atsakingos bendrovės atsakingos nuolat stebi autobusų ir troleibusų eismo reguliarumą, atsižvelgdami į duomenis, koreguojame eismo tvarkaraščius, nustatome realią važiavimo tarp stotelių laiko trukmę. Vairuotojai dažniausiai vėluoja dėl spūsčių ir už tai tikrai nėra baudžiami, nes vėluojama ne dėl vairuotojo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių“ , – aiškino jis.
Pasak T.Lavrynovičiaus, šiuo konkrečiu atveju apie greičio viršijimą negali būti ir kalbos. „Autobuso greitis buvo mažas, vairuotojas darė posūkį, taigi transporto priemonė negalėjo važiuoti didesniu nei 4 ar 5 km/val. greičiu. 46-asis maršrutas nėra greitasis, sekmadienį eismo intensyvumas nedidelis, vairuotojui niekur skubėti nereikėjo“, – sakė pašnekovas.
Laukia supratingumo iš aplinkinių
G.Nakučio teigimu, vairuotojų darbą apsunkina tai, kad reikalavimo praleisti didesnę ir kur kas daugiau žmonių vežančią transporto priemonę kiti eismo dalyviai ne visada paiso.
„Norėtųsi paraginti ir kitus eismo dalyvius būti atidesnius. Gana dažnai nuosavų automobilių vairuotojai nevengia važiuoti specialiosiomis juostomis, užkerta kelią autobusams bei troleibusams, tokiu būdu sudarydami avarines situacijas.
Bėda ta, jog tokiais atvejais dažnai kaltinami mūsų bendrovės vairuotojai. Dabar žiema, nors eismo sąlygos atrodo geros, tačiau gali pasitaikyti sniego ar ledo, nepastebėjus galima paslysti ir taip nukentėti. Visiems – ir vairuotojams, ir pėstiesiems – reikia būti atidiems ir atsargiems“, – aiškino G.Nakutis.
