Nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki pasienio su Latvija besidriekianti magistralė yra vienas intensyviausiai naudojamų kelių mūsų šalyje, bet iki šiol daugelyje jos vietų yra vos po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, todėl šiame kelyje įvyksta itin daug tragiškų avarijų.
Liko Marijampolė ir Prienai
S.Skrinskas patvirtino, kad „Via Baltica“ platininti reikalinga žemė jau paimta Kauno rajone, o pirmadienį baigtas paėmimo procesas ir Kazlų Rūdos savivaldybėje.
„Liko Marijampolės ir Prienų rajono savivaldybės, bet šią vasarą jau bus skelbiamas pirmųjų dviejų kilometrų Kauno rajone projekto viešasis pirkimas“, – atskleidė pašnekovas.
„Paplatinimo būtinybė neišvengiama“, – sutiko R.Sinkevičius. Pasak jo, ši magistralė anksčiau nebuvo platinama dėl sudėtingo žemės paėmimo valstybės reikmėms proceso.
Jei gyventojai nesutikdavo parduoti šalia kelio esančios žemės už valstybės siūlomą kainą, paprastai atitinkančią rinkos vertę, teismai dėl reikalingų ruožų užsitęsdavo metų metus.
Dalis ruožų įklampinti teismuose
Tačiau pernai kovą „Via Baltica“ buvo pripažintas valstybinės svarbos objektu, todėl dabar jam galima taikyti supaprastintą žemės paėmimo tvarką.
„Pagal ją galima tiesti kelią nelaukiant, o teismo procesas gali tęstis, kiek reikia, ir paskui bus nuspręsta, kas kiek kam skolingas“, – aiškino R.Sinkevičius.
Tačiau jis apgailestavo, kad dėl dalies ruožų ginčai verda jau trejus metus ir jų paskubinti neįmanoma, nes teisės aktai atgaline data netaikomi.
Tačiau laukiant platesnio kelio dalyje ruožų avaringumą bus bandoma mažinti „Via Baltica“ dar labiau susiaurinant.
Laikini atitvarai atsiras greičiau
Laikinai vairuotojus ketinama pažaboti drastišku sprendimu – siaurame kelyje pastatyti skiriamuosius atitvarus. Jie turėtų išdygti 4 ruožuose pietinėje „Via Baltica“ dalyje, o kiekvienas atitvarų ruožas tęstųsi po 5 km.
Vis dėlto susisiekimo ministras pripažino, kad tai menkai veiksmingas sprendimas. „Greitosios priemonės nepakeis situacijos iš esmės, bet atskiriant juostas, uždraudžiant lenkimus, padėtis turėtų pagerėti. Papildomos eismo juostos būtų labai gerai“, – neslėpė R.Sinkevičius.
Pristatydami 2013 metų avaringumo Lietuvoje duomenis ir Lietuvos kelių policijos viršininkas Gintaras Aliksandravičius, ir R.Sinkevičius „Via Baltica“ magistralės ruožus išskyrė kaip pačius pavojingiausius Lietuvoje.
Dėl intensyvaus eismo ir didžiulio vilkikų srauto čia ne tik įvyksta daugiau avarijų nei bet kuriame kitame Lietuvos kelių ruože, bet jos dažnai baigiasi tragedijomis.
