Erzinančių vairuotojų sąrašą galima tęsti ir toliau – agresyviai užlindinėjantys prabangių automobilių šeimininkai, nepadoriais gestais besišvaistantis „erelis“, ar apie posūkio signalus pamiršęs gudruolis.
Nepatogios situacijos susidaro ir be konkretaus kaltininko – suklystate pats ar įstringate beviltiškoje spūstyje.
Kelyje yra daugybė stresinių situacijų, kai sukyla sunkiai valdomas pyktis.
Apie dažniausiai pasitaikančias ar labiausiai erzinančias jų bei kaip ir kam jį kontroliuoti, pataria „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė, psichologė Eglė Masalskienė.
1. Prie galo „prilipo“ automobilis
Paprastai vairuotojai „prilimpa“ dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – jie skuba ir norėtų jus aplenkti, antroji – jie nepatenkinti jūsų vairavimu, pavyzdžiui, važiuojate antrąja eismo juosta, nors laisva pirmoji, ir nori priversti jus pasitraukti.
Jeigu iš tiesų važiuojate antrąja juosta, nors pirmoji laisva, o į kairę neketinate, derėtų tiesiog persirikiuoti į pirmąją juostą, kaip reikalauja KET taisyklės.
Jeigu jaučiate, kad kitas vairuotojas skuba, nereikėtų stengtis jo dar labiau erzinti – tyčia lėtinti ar blokuoti kelią. Praleidę skubantįjį, sumažinsite įtampą ir sau, ir kitam.
O jeigu pagelbėsite jam – pavyzdžiui, važiuodami užmiestyje dešiniojo posūkio signalu parodysite, kad Jus lenkti yra saugu, ir šiek tiek pasitrauksite arčiau dešiniojo krašto – greičiausiai sulauksite skubančiojo padėkos.
Na, o jei pastebite, kad imate piktokai galvoti: „va, dar vienas kelių erelis. Reikėtų juos…“, pasakykite sau: „bet juk tokios mintys jam įtakos nedaro, tik man nuotaika blogėja, verčiau galvosiu apie ką nors kita”.
2. Į nusižiūrėtą stovėjimo vietą šmurkštelėjo kitas automobilis
Prie prekybos centrų ir kitose žmonių susibūrimo vietose dažnai pasitaiko, kad į nusižiūrėtą stovėjimo vietą užlenda kitas automobilis. Net jei tos vietos ilgai laukėte ir buvote pirmasis teisėtas kandidatas joje pastatyti automobilį.
Tai, kad užlindo, galėjo nutikti dėl dviejų priežasčių – arba Jūsų nepastebėjo, arba kitas vairuotojas tai padarė tyčia. Jeigu nepastebėjo, kad Jūs laukiate, galima mandagiai tai pasakyti vairuotojui – ir jeigu pastarasis taip pat mandagus, kultūringas žmogus, jis pats užleis Jums vietą.
Jeigu susidūrėte su piktybišku vairuotoju, beprasmiška veltis į konfliktą. Tokiu atveju jums geriausios emocijos kils, jeigu pamąstysite: „aš suprantu, kaip jaučiasi vairuotojas, kai į stovėjimo vietą užlenda kitas automobilis. Aš pats niekada taip nesielgsiu su kitais vairuotojais“.
3. Susidūrėte su išsiblaškiusiu, taisykles pažeidinėjančiu vairuotoju
Veltis į konfliktus ir siekti pamokyti ar, dar blogiau, keršyti, būtų kvaila: gaištumėte savo laiką, rizikuotumėte ir greičiausiai vargu ar ką pasiektumėte.
Galėtumėte išsiblaškėliui padėti (bet ne „paprotinti”!) – šiuo atveju juk elgsitės draugiškai ir jūsų šypsena tai patvirtins. Galbūt vairuotojas yra iš kito miesto ir nepastebėjo, kad įvažiavo į vienpusio eismo gatvę.
4. Akivaizdžiai įžūliai užlindinėjantis prabangus automobilis. Pamokyti, ar užleisti?
Tikrai įžūlūs ir agresyvūs nori pademonstruoti „esu stipresnis” ir savo pozicijos neužleis be kovos. Nebent pamatys, jog kitas yra akivaizdžiai „aukščiau” šioje situacijoje, pavyzdžiui, turi pareigūno antpečius ar kokį kitą jam reikšmingą galios ženklą.
Bet kuriuo atveju Jums vertėtų laikytis atokiau, jokiu būdu nesivelti ir negilinti konflikto. Ir ne tik tam, kad tausotumėte savo nervų ląsteles, bet ir dėl savo paties saugumo – agresyvūs vairuotojai labiau rizikuoja patekti į avariją.
O jeigu automobilis važiuoja pažeisdamas KET taisykles, jį „pamokytumėte“ nebent tuos atvejus užfiksavę ir perdavę policijai.
5. Susidūrėte su vairuotoju ar pėsčiuoju, kuris pats pažeidė taisykles, bet veliasi į konfliktą
Jei jus kaltina labai įpykęs asmuo, o jūs jaučiatės teisus, nepatartina daryti dviejų dalykų: kaltinti („jūs pats toks“) arba teisintis. Verčiau išklausyti, parodyti pastangas suprasti ir ramiu balsu pateikti faktus. Jei reikia, savo versiją pakartokite dar ir dar – ramiai, aiškiai, pagrįsdamas.
Taip pat nevertėtų ir demonstratyviai ignoruoti išskyrus atvejus, kai esate tikras, kad galite tiesiog nepavejamai pasitraukti iš situacijos.
Pavyzdžiui, konfliktuoti linkęs pėstysis jums kažką nurodinėja, o jūs esate tikras savo teisumu. Tad net jei šis pikčiurna ir praneš pareigūnams jūsų automobilio numerį, jums tai įtakos neturės.
6. Jums parodė nepadorų gestą ir tai jus išveda iš kantrybės
Pasijutote įsižeidęs ir manote, kad nukentėjo jūsų ego? Labai suprantama – mes visi norime būti gerbiami. Ir kartais už tai verta pakovoti. Bet tikriausiai ne kelyje, kur pasekmės gali būti per skaudžios.
Todėl patekus į situaciją, kurioje bręsta konfliktas, derėtų prisiminti STOP techniką. Ji liepia pajutus pyktį neveikti tuoj pat, o bent keletą sekundžių luktelėti. Paprastai per tą pauzę įsijungia sąmoningas mąstymas, racionalumas, kurie greit įrodo, kad agresyvus elgesys nebūtų pati geriausia ir naudingiausia išeitis, ir padeda naudingiau išspręsti problemą.
Mat iš tiesų, įsižeidžia ne mano „protingasis aš”, bet mano „emocinis aš”. Pasakykit sau, kad esate per stiprus, jog reaguotumėt į dėmesio nevertą ženklą. O apie tą, kuris parodė nepadorų gestą galite pagalvoti taip: „vargšas, jis nežino, kaip kvailai atrodo.”
7. Priekyje vairuotojas per vėlai pradėjo rodyti kairįjį posūkio signalą
Kelyje pasitaiko įvairių situacijų, kuriose, mūsų vertinimu, vairuotojas pasielgė netinkamai, nepagalvojęs apie kitus. Norint pačiam išvengti pykčio ir konfliktų geriausia „teisti“ ne vairuotoją, o jo netinkamą elgesį.
Tad užliejus emocijoms „skambių epitetų“ etiketę klijuokite ne žmogui, o jo poelgiui: kvailai neparodytam posūkiui. Arba pagalvokite, kad Jūs tikrai rodysite posūkio signalą iš anksto – paskatinsite vairavimo kultūros gerėjimą.
8. Skubate, bet įstrigote transporto spūstyje
Jeigu turite galimybę, paskambinkite laukiančiam žmogui ir perspėkite, kiek laiko vėluosite. Ir laukiantysis neliks nežinioje, ir Jūsų nerimas bei pyktis, kad visi eismo dalyviai trukdo pravažiuot, sumažės.
Taip pat atminkite, kad susidūrę su situacija, kurios negalite pakeisti, keiskite savo požiūrį į ją. Jums pravers dėmesio perkėlimo pratimas – kai kas nors supykdo, kuriam laikui pagalvokite apie ką kita.
Arba darykite ką nors kita. Pavyzdžiui, pasakykite sau: apie spūstį pagalvosiu po to. Dabar geriau įsijungsiu radiją/pasiklausysiu audio knygos/apžiūrėsiu priekyje stovinčio automobilio dizainą/padarysiu porą raumenų tempimo pratimų ir panašiai.
9. Jus erzina prastas kito eismo dalyvio vairavimas
Jeigu esate nepakantus kitų vairuotojų klaidoms (o kas jų nedaro?), Jums vertėtų išmokti sąmoningai stebėti, atpažinti ir valdyti savo emocijas bei jas nelėmusias mintis, nes galioja toks dėsnis: nuotaika paklūsta protui.
Tai ne kiekvienam pavyksta iš karto: tiesiog reikia bent šiek tiek praktikos. Tačiau išmokę emocijų valdymo ne tik ramiau vairuosite, bet taip pat geriau jausitės ir kitose gyvenimiškose situacijose.
Ypač geras pykčio priešas – nuoširdus juokas. Draugiškas humoras, šypsena dažniausiai išsprendžia daugumą plykstelėjimų. Žinoma, šypsotis - tai nėra tas pats, kas šaipytis, o šaipytis nereikėtų.
10. Pats netyčia atlikote rizikingą manevrą
Jeigu atlikote manevrą, kurį Jūs pats ar kitas vairuotojas vertina kaip pavojingą ar nemandagų, atsiprašykite kito vairuotojo, parodykite, kad apgailestaujate ar esate dėkingas dėl parodyto pakantumo.
Prisiminkite, kad ir patys nusiraminame, kai mūsų atsiprašo kiti vairuotojai, supratę, kad pasielgė rizikingai. Pavyzdžiui, pradėjote važiuoti per perėją nepastebėjęs, kad pėstysis prie jos jau priartėjęs – pakelkite ranką tiesiu delnu; o jeigu netyčia „užkišote“ automobilį prieš kito vairuotojo nosį – atsiprašyti galite 2-4 kartus mirkteldami avariniu signalu.
„Sakysite – lengva pasakyti, sunku padaryti. Bet iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad reikia šiek tiek praktikos ir gebėjimas valdyti savo emocijas, nereaguoti karštai tampa pasąmoniniu įgūdžiu.
Mokėjimas išvengti pykčio pravers ne tik kelyje, bet ir kasdienėse situacijose“, – sakė „Nulis pykčio“ kampanijos, kuria siekiama mažinti pyktį šalies keliuose, ambasadorius, „Lietuvos draudimo“ valdybos narys Raimondas Geleževičius.
Jis teigia, kad nuo akcijos pradžios nuolat pats taiko kai kuriuos iš paminėtų patarimų ir jau įsitikino jų veiksmingumu.
„Nulis pykčio“ projektą įgyvendina „Lietuvos draudimas“ bendradarbiaudamas su Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.
