Pavasarį pasirodo ir daugiau problemų – aprūdiję durelių kraštai, pro kiaurą dugną matomi kilimai ar į saloną įsimetęs pelėsis.
Kaip išvengti tokių ir dar daugiau žiemiškų problemų portalui lrytas.lt pasakojo „Tokvilos" serviso vadovas Šarūnas Stumbras.
Visur patenkanti druska. Ant gatvių žiemą barstomas druskos mišinys neabejotinai yra vienas iš kenksmingiausių žiemos „priedų“ keliuose. Druska pažeidžia automobilio laką bei dažus ir taip leidžia patekti drėgmei, kuri skatina rūdijimą. Ilgainiui kėbulo dalys pasidengia rudais kraštais ir pakilusių dažų pūslėmis.
To galima išvengti padengus automobilio apačią antikorozine danga, tačiau Š.Stumbro manymu, tai verta daryti tik naujam automobiliui arba prieš padengimą atidžiai pašalinus kiekvieną mažiausią rudžių židinį.
„Jei korozijos židiniai jau yra ir ant jų užtepi antikorozinę dangą, po ja korozija toliau vyksta. Tik kiek lėčiau, nes druskos nebepasiekia metalo“, - aiškino jis.
Taip pat žiemą būtina plauti automobilį. Nors ir atrodo, kad tai pinigų švaistymas, nes transporto priemonė tuoj pat vėl išsipurvina, bet taip pašalinama didžioji dalis prikibusių druskų ir chemikalų.
Nuplovus automobilį žiemą būtina jį gerai nušluostyti arba pasirinkti džiovinimo programą, nes kitaip gali tekti susidurti su dar viena problema.
Apšalęs automobilis. „Pasitaiko ir komiškų situacijų. Vienas pažįstamas nusiplovė automobilį esant -15 C šalčio ir kai atvažiavo į svečius, nebegalėjo išlipti – durelės taip prišalo, kad bijojo suplėšyti gumas.
Jis pastatė automobilį garaže ir pusvalandį šnekėjomės pro langą, kol fenu šildžiau duris“, - prisiminė Š.Stumbras.
Pašnekovas paminėjo ir dar vieną kartkartėmis pasitaikančią klaidą – ledo gremžtuku vairuotojai sugalvoja nuvalyti ne tik stiklus, bet ir kėbulo dalis, ir taip subraižo dažus.
„Paskui skundžiasi, kokie prasti dažai - susibraižė. Bet gremžtukai ir stiklą truputį braižo, o dažai dar mažiau atsparūs“, - tvirtino jis.
Kad neužšaltų spynelės, degalų bako dangtelis ir negirgždėtų durų vyriai, juos patariama sutepti riebiu tepalu „White Grease“. Jis gaminamas įvairių firmų ir parduodamas įvairiausio dydžio flakonuose arba tūbelėse. Detales juo pakanka sutepti kartą metuose.
Degalų sąnaudos. Žiemą automobilis gali naudoti iki 50 proc. degalų ne tik todėl, kad važiuojant nuolat įjungiamas šildymas ir daugelis įpratę užvesti variklį dar prieš gramdydami ledą nuo langų.
„Kuo žemesnė lauko temperatūra, tuo šiluminiai varikliai skleidžia didesnę galia ir tuo labiau didėja degalų sąnaudos“, - aiškino specialistas. Tačiau degalų sąnaudos kyla ir dėl kitų priežasčių. Daug važiuojant snieguotu, slidžiu keliu kiekvienas slystelėjimas taip pat išaugina automobilio apetitą.
Išsikraunantis akumuliatorius. Š.Stumbras neslėpė, kad kiekvienais metais žiemą salonas parduoda gerokai daugiau akumuliatorių nei vasarą. Jų paklausa išauga daugiau nei dvigubai.
Tačiau, pasak pašnekovo, šalti orai negadina akumuliatorių, žema temperatūra tik atskleidžia tikrąją jų būklę.
„Akumuliatoriaus iškrova tiesiogiai susijusi su oro temperatūra. Žiemą prietaisai eikvoja daugiau energijos ir geras akumuliatorius gali tai ištverti, o silpnam užtenka vienos nakties minusinėje temperatūroje, nors vasarą ar rudenį nebūdavo jokių problemų“, sakė jis.
Be to, dėl neužsivedančio automobilio ne visada kaltas prastas akumuliatorius. Jei jis pirktas palyginus neseniai ir išsikrovė pirmą kartą, verta patikrinti, kas nutiko. Gali būti, kad per naktį buvo palikti žibintai, kaukė signalizacija, vairuotojas keletą kartų važiavo trumpais atstumais arba elektros grandinėje kažkur atsirado nuotėkis.
Tokį akumuliatorių pakrovus greičiausiai jis sėkmingai veiks visą žiemą. Bet jei akumuliatoriui daugiau nei keturi metai ir jis išsikrauna kas keletą dienų – laikas pirkti naują.
Traškesiai salone. Žiemą automobilyje atsiranda įvairių traškesių ir šiugždesių, kokių vasarą nebuvo girdėti.
„Žiemą iš tikrųjų padaugėja traškesių. Plastmasinės detalės nuo šalčio sukietėja ir braška kol neįšyla. Daugiausia traškėjimų atsiranda ties fiksatoriais, kur susitraukusios detalės remiasi į kitas dalis“, - aiškino Š.Stumbras.
Pasak jo, šią problemą galima išspręsti paklijavus po detalėmis poroloninę juostelę, tačiau servise tokia 5-6 valandas trunkanti procedūra kainuoja labai brangiai, taigi paklijavimu verta užsiimti tik tiems, kas patys sugeba persirinkti automobilio prietaisų skydelį arba kam pinigai nėra problema.
Užšąlantys skysčiai. Visi vairuotojai žino, kad žiemą būtina naudoti žieminį langų plovimo skystį, tačiau kiti automobilio eksploataciniai skysčiai taip pat gali užšalti.
„Ir stabdžių skystis, ir kiti skysčiai prisigeria drėgmės, - tvirtino pašnekovas. - Stabdžių skystį reikia keisti kas 30 tūkst. kilometrų. Antifrizą reikia keisti kas 150 tūkst. km arba kas 10 metų, jis atsparesnis drėgmei. Bet jei pirktas naudotas automobilis ir nežinoma jo istorija, būtina bent pasitikrinti aušinimo skysčio užšalimo temperatūrą.“
Jo, kaip ir kitų skysčių užšalimo temperatūra matuojama labai elementariu prietaisu su prizme. Š.Stumbras paėmė greta stovėjusį pusiau nupiltą langų plovimo skysčio bakelį ir užlašino keletą lašų ant prizmės.
„Na va, rašo, kad galima naudoti iki -20 C, o matosi, kad tikroji užšalimo temperatūra yra -13 C. Išsigaravo per metus“, - pastebėjo pašnekovas.
Drėgmė ir rūdys. Automobilis rūdija ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. „Įlipame į pusnis, tada į automobilį. Automobilyje šilta, druskuotas sniegas nutirpsta, persigeria per kilimus ir praktiškai nepasišalina. Vanduo pradeda veikti automobilį iš vidaus ir galiausiai dugnas perrūdija kiaurai“, - aiškino Š.Stumbras.
Jis neslėpė, kad pagal rūdis galima tiksliai atspėti vairuotojo įpročius – jei žmogus dažniausiai važinėjo vienas, prarūdiję bus tik jam po kojomis, jei dviese – kilimas matysis ir pro skyles po keleivio kojomis.
Pirmas ženklas, kad automobilyje prisikaupė drėgmės – rasojantys langai. Tokiu atveju reikia pasistengti mašiną išdžiovinti, pavyzdžiui, pastatyti nakčiai į šildomą garažą su atidarytais langais.
Bet geriausia pasistengti, kad vanduo automobilyje apskritai nesikauptų. Todėl lipant į automobilį būtina nupurtyti sniegą nuo batų ir žiemai įsigyti guminius kilimėlius.
Pavojingiausia yra nematoma korozija, pažeidžianti elektros grandinę. Jei drėgmė patenka prie laidų, kurių izoliacija sutrūkusi nuo šalčio arba prastai padaryta po avarijos, šie laidai ima rūdyti ir elektros grandinėje gali įvykti trumpas jungimas, kuris iškraus akumuliatorių ar net gali sukelti automobilio gaisrą.
