Pramoniniame Aukštųjų Panerių rajone įspraustų dviejų namų gyventojai antradienį degė nekantrumu: kada baigsis iškilmės ir išorinis pietinis aplinkkelis bus atidarytas?
Nutiestas aplinkkelis smarkiai pakeitė dviejų aštuonių butų namų Kirtimų gatvėje žmonių gyvenimą. Ir ne vien tik į gera.
Gatvės apšvietimas ir lygus asfaltas, žinoma, gerai. Kaip ir nauji plastikiniai langai, kuriuos įstatė kelio tiesėjai. Tačiau ar neapims depresija, pro tuos langus kiauras dienas matant tik triukšmą sulaikančią sieną?
O juk anksčiau pro juos pažvelgę senbuviai grožėdavosi pušynu, kurį dabar ne taip lengvai pasieksi.
Žibintus įžiebė tik dabar
„Kiek prašėme savivaldybės, kad gatvėje apšvietimą bent prie mūsų įrengtų. Niekas nė piršto nepajudino. O dabar šviečia net dieną“, – žvelgdama į iškilmėms įžiebtus žibintus juokėsi Kirtimų gatvės 63-iojo namo gyventoja Aldona Lukjanova.
Neapsikentę gyventojai kadaise vieną gatvės žibintą prie savo namo pakabino patys. Jis įsižiebdavo tada, kai būdavo įjungiamas apšvietimas namo laiptinėje.
A.Lukjanovos namas, kuriame ji gyvena nuo 1955-ųjų, kaip ir Kirtimų gatvės 65-asis, ne prie pat aplinkkelio, o prie jį dubliuojančios gatvės. Kol nebuvo aplinkkelio, ja anksčiau dieną ir naktį zujo vilkikai. Gatvė buvo duobėta, todėl tiesiant aplinkkelį asfaltuota ir ji.
Dar visai neseniai Kirtimų gatvės gyventojams nereikėdavo žiūrėti į kalendorių. Jei kelią prie jų namų užgrūsdavo sunkiasvoriai vilkikai, suprask – pirmadienis. Mat po savaitgalio sunkvežimiai riedėdavo krovinių ar į muitinę.
Pakeitė ne visus langus
A.Lukjanova įvertino naują asfaltą – jis labai geras. Bet triukšmą sulaikančią sieną įrengė tarp Kirtimų gatvės ir paties aplinkkelio.
Todėl automobilių, važiuojančių Kirtimų gatve, triukšmas atsimuša į tą sieną kaip į ekraną ir dar smarkiau nei anksčiau virpina namų langus. Anksčiau variklių garsus sugerdavo kitoje kelio pusėje ošiantis miškas.
„Ir pati tos sienos spalva kažkokia skysta. Nejaugi negalėjo kitaip nudažyti?“ – stebėjosi nuo 1960-ųjų Kirtimų gatvės 65-ajame name gyvenanti Bronislava Mečkovska.
Žinoma, dabar sakyti, kad automobiliai virpina langus, gal ne visai teisinga. Juk aplinkkelį tiesusios įmonės abiejų namų langus pakeitė naujais, plastikiniais. Bet tik iš aplinkkelio pusės.
B.Mečkovskos nuomone, galėjo aplinkkelio tiesėjai ir langus į kiemą pakeisti. Juk triukšmo ir čia pakanka.
Stotelė nuo šiol – toliau
B.Mečkovska dienas namie leidžia tik su katinu Murmuriu. Prieš mėnesį palaidojusi avarijoje žuvusią dukterį ji dažnai dairosi pro langą. Deja, pro jį tik ta nenusakoma spalva dažyta siena matyti.
„Mes prie miško užaugome, pasenome. Eidavome ten grybauti, uogauti. O dabar mišką sunkiai pasieksi“, – atsiduso moteris. Mat pušynas – ne tik už Kirtimų gatvės, bet ir už aplinkkelio.
Blogai ir tai, kad 8-ojo maršruto autobuso stotelė nukelta prie viaduko. Dabar ji beveik už puskilometrio. O anksčiau autobusai prie pat namų sustodavo.
„Aiškino, kad gatvė prie namų siaura, nėra kur stotelės įrengti. Tai kam reikėjo pėsčiųjų ir dviračių takus vos ne platesnius už pačią gatvę tiesti?“ – piktinosi B.Mečkovska.
Pasirinks kitą maršrutą
Iškilmingai atidarytas išorinis pietinis aplinkkelis – tai rekonstruota Kirtimų gatvės dalis nuo Gariūnų gatvės ir Savanorių prospekto sankryžos iki Kirtimų gatvės sankirtos su Eišiškių plentu. Sutvarkyta kelio dalis siekia 7,6 kilometro.
Meras Artūras Zuokas tvirtino, kad šio aplinkkelio projektas – sudėtingiausias pastarojo dešimtmečio kelių sektoriaus projektas Lietuvoje. Jis pagerino susisiekimą Naujininkų ir Lazdynų gyventojams.
Juk Savanorių prospektu per parą važiuoja beveik 18 tūkstančių automobilių. Nuo šiol dalis šių vairuotojų galės pasirinkti kitą kelią.
Aplinkkelis pagerino susisiekimą Minsko ir Klaipėdos kryptimis, nukreipė tranzitinio transporto srautą nuo Vilniaus.
Norėjo sulyginti su žeme
Dabar kalbėdami apie aplinkkelį Kirtimų gatvės 63-iojo ir 65-ojo namų gyventojai įžvelgia ir privalumų, ir trūkumų.
Kai šis kelias buvo projektuojamas, 2007-aisiais Kirtimų gatvės žmonės stojo piestu.
Jie reiškė pretenzijas dėl aplinkkelio Lietuvos automobilių kelių direkcijai, Seimo kontrolierių įstaigai, savivaldybei ir kitoms institucijoms.
Projektuotojai atkirto, kad tų dviejų namų išvis neturėtų likti. Kažkokia nesąmonė – aplink sandėliai ir staiga – du gyvenamieji pastatai. Bet žmonės privatizavo kambarius buvusiuose bendrabučiuose, ir miesto plėtros specialistams teko su tuo taikstytis.
Todėl ties gyvenamaisiais pastatais aplinkkelis driekiasi iškasa, o prie namų dar iškilo triukšmą sulaikanti siena.
Pyko ne vien dėl triukšmo
Prisimindama kovą prieš aplinkkelį, A.Lukjanova pasakojo, kad apsilankę Lietuvos automobilių kelių direkcijoje gyventojai suprato, jog specialistai iš pradžių net nežinojo apie gyvenamuosius namus Kirtimų gatvėje. Mat anksčiau jie priklausė šaldytuvų ūkiui.
Savivaldybė siūlė butus išpirkti rinkos kainomis, bet nė vienas gyventojas nepardavė, nors ir kaip keikė būsimą aplinkkelį.
Gyventojai priekaištavo neturintys ramybės nei dieną, nei naktį, nes iš pravažiuojančių automobilių metamos šiukšlės, tolimųjų reisų vairuotojai susirinkę po langais girtauja. O kai didesnis vilkikas važiuoja Kirtimų gatve, visas namas dreba.
Pėsčiųjų tilto nenutiesė
Žmonės, gyvenantys tuose daugiabučiuose, ne vieną dešimtmetį darbavosi šaltyje šaldytuvų ūkyje, todėl sunkiai vaikšto.
Jiems kaip pasityčiojimas atrodė projektuotojų siūlymas pastatyti pėsčiųjų tiltą, kad jie galėtų pasiekti kitą aplinkkelio pusę.
Pėsčiųjų tilto ir nėra. Dabar norint patekti į kitą aplinkkelio pusę Kirtimų gatvės senbuviams tenka žingsniuoti pusę kilometro iki viaduko.
Tačiau poveikį žmonių sveikatai tyrę vieno instituto specialistai atrėmė, kad įrengus aplinkkelį per ateinančius dvidešimt metų bus išvengta apie 400 avarijų, per kurias būtų sužaloti eismo dalyviai.
Ir Kirtimų gatvės senbuviams teko nusileisti.
218 - tiek milijonų litų kainavo išorinis pietinis aplinkkelis.
Viliasi, kad bus išjudintos statybos
Miesto plėtros specialistai jau įžvelgia išorinio pietinio aplinkkelio naudą. Iki šiol Vilniuje sparčiau buvo plėtojama šiaurinė miesto dalis, o dabar atsirado perspektyvų ir pietinei.
Pirmiausia šis aplinkkelis išjudins biurų rinką. Juk šalia – prekybos centras „Ikea“, Tarptautinis Vilniaus oro uostas.
Iki šiol biurai buvo telkiami šiaurinėje miesto dalyje dėl to, kad ten patogus susisiekimas, gyvenamieji rajonai.
