Lietuviai prie vairo jaučiasi lyg ant sofos

Tokiu vairuotojų elgesiu besistebintis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedros eismo saugumo dėstytojas doc. dr. Kęstutis Skerys svarstė, kad didesnė problema yra ne kelio nelygumuose, o vairavimo kultūroje, kurią vis dar reikėtų tobulinti.

Apelsinas autostradoje

20 metų automobilį vairuojantis dėstytojas stebi ne tik Lietuvos, bet ir įvairių šalių vairuotojų elgesį. Jo įsitikinimu, geras vairuotojas pirmiausiai turėtų abiem rankomis laikyti vairą, vairuodamas žiūrėti į kelią, stebėti kelio ženklus ir saugiai vairuoti.

„O ką mes veikiame prie vairo? Pirmiausia daugelis atsipalaiduoja, tarsi sėdėtų ant sofos priešais televizorių - rūko, geria kavą, valgo, mosuodami rankomis šneka su keleiviais, užsikimšę ausis ausinėmis klausosi muzikos, kalba mobiliuoju telefonu, žinoma, laikydami jį rankoje.

Sudėtingame miesto eismo sraute su telefonu rankoje įveikia sankryžas, stato automobilį“, – vairuotojų užsiėmimais stebėjosi K.Skerys.

Eismo saugumo specialistas minėjo matęs vairuotoją, kuris važiuodamas automagistrale abiem rankomis lupo apelsiną, bei vairuotoją, vienu metu ir rūkantį, ir laikantį rankoje telefoną.

Talismanai labiau trukdo nei padeda

Stebėdamas vienoje sankryžoje važiuojančius automobilius, K.Skerys atliko paprastą eksperimentą: pastebėjo, kad maždaug kas dešimtas vairuotojas vairuodamas kalba telefonu ir kalba ilgai.

„Nesunku atskirti vairuotoją, kuris užsiėmęs pašaliniais darbais – jis važiuoja daug lėčiau, negu kiti, laiku nerodo posūkių. Keista, kad žmonės, turintys prabangius automobilius, neišgali nusipirkti laisvų rankų įrangos.“, – apie vairuotojus pasakojo eismo saugumo specialistas.

Pasak jo, vairuotojai turi dar vieną įprotį – automobilio saloną bando papuošti įvairiais suvenyrais ir talismanais. Pavyzdžiui, ant priekinio veidrodėlio kabina įvairius daiktus, taip dar pablogindami savo matymo lauką. „Teko matyti ir ant veidrodėlio kabančią skeleto imitaciją, žaisliukų, pakabukų ir kitokių talismanų. Nemažiau daiktų kraunama ir ant galinio lango palangės, kurie taip pat trukdo matyti. Reiktų neužmiršti, kad langai ir veidrodėliai automobilyje tam ir yra sukonstruoti, kad geriau matytųsi, kas vyksta aplink tave“, – ironizavo pašnekovas.

Pomėgis važiuoti antrąją eismo juosta

Mokslininkas patvirtino, kad automobilius statyti lietuviai moka, bet kartais tingi padaryti dar vieną ar kelis manevrus, kad pataikytų tarp dažytų aikštelės linijų, jog kitas galėtų sėkmingai statyti automobilį šalia.

„Vairuotojai tiesiog veržiasi pro duris į prekybos centrą, nematydami jokių linijų ir draudžiamųjų kelio ženklų. Ypač į akis krenta dažniausiai taip paliekami prabangūs automobiliai. Žiūrint, kaip statomos mašinos, tenka konstatuoti, kad pas mus dar gajus vairuotojų požiūris: „Svarbu man gerai“, - pastebėjo K.Skerys.

Jo nežavi ir įprotis įžūliai įsisprausti iš šalutinės gatvės nepalaukus nė akimirkos. Bet po to vairuotojai pamirksi avarinėmis automobilio šviesomis, esą „esu kultūringas – padėkoju.“ Žinoma, tai geriau negu nieko, bet tikrasis mandagumas turėtų matytis dar prieš įsiveržiant iš šalutinės gatvės į automobilių spūstį.