Žmonijos išradimas, automobilis yra lyg lazda su dviem galais. Jis ne tik palengvina gyvenimą, „sutrumpina“ atstumą, bet ir kaip reikiant kenkia sveikatai.
Šiais laikais daug žmonių automobiliuose kasdien praleidžia nemažai valandų. Vieni važiuoja dirbti į kitus miestus, kiti piko valandomis tame pačiame mieste kelionei į darbą ir atgal sugaišta po kelias valandas, ką jau kalbėti apie tuos, kurie dirba vairuotojais, ar darbo specifika tokia, kad visą dieną turi važinėti po įvairius objektus.
Ir vairuotojų, ir keleivių sveikata nukenčia nuo ilgo sėdėjimo.
„Važiuoja į darbą automobiliu netgi tie, kurių darbovietė netoli, – apgailestauja Kauno Šančių poliklinikos Bendrosios praktikos gydytojų skyriaus vedėja Teresė Baikštienė. – Užuot paėję keletą stotelių, dauguma sėda į automobilį ir važiuoja į darbą.
Padirbę – vėl į automobilį, pakeliui užsuka į parduotuvę apsipirkti ir parvažiuoja iki namo durų. Lieka vienintelis sportas – lipimas laiptas, jei gyvena ne pirmame aukšte.“
Po darbo, vakarais, daug žmonių vėlgi laiką leidžia nejudriai – žiūri televizorių, sėdi prie kompiuterių. Savaitgaliais, ypač šaltuoju sezonu, taip pat ne visi išsiruošia į gamtą, pasportuoti ar bent pasivaikščioti.
Kenčia stuburas
Ilgalaikis sėdėjimas kenkia visam organizmui. „Dėl nuolatinio sėdėjimo, fizinio aktyvumo trūkumo sutrinka kraujo apytaka. Tokios būsenos dažnai pereina į lėtines ligas. Vystosi aterosklerozė, išeminė širdies liga, kiti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai“, – vardija gydytoja T.Baikštienė.
Įvairių tyrimų duomenimis, vos viena valanda, praleista sėdint ir nejudant, padidina infarkto riziką 7 procentais.
Silpniausia visų vairuojančių ir ilgai sėdinčių žmonių vieta – stuburas, ypač juosmeninė jo dalis. Fiksuota kūno padėtis, kai ilgą laiką žmogus sėdi, itin neigiamai veikia stuburą. Ypač nesveikos ilgalaikės kelionės automobiliu.
Dažnai ir ilgai automobiliu važinėjantys žmonės gali susirgti osteochondroze. Tai degeneracinė stuburo liga, kai pažeidžiami tarpslanksteliniai diskai. Ligos pradžioje skauda sprandą, kaklą, juosmenį ar visą nugarą.
Pamažu stuburas praranda lankstumą, tampa sustingęs. Daug sėdintiems ir mažai judantiems žmonėms gali atsirasti ir stuburo išvarža. Dėl pastarosios dažniausiai kenčia tolimųjų reisų vairuotojai. Pirmas ženklas, kad reikia skubiai susirūpinti sveikata – nugaros skausmai.
Sėdėjimo pasekmės
Dar viena probleminė kūno vieta – kojos. „Sėdint automobilyje prastėja kraujo apytaka, ilgai nuleistos kojos ima brinkti, – aiškina gydytoja. – Gali išsivystyti venų varikozė. Ilgas sėdėjimas ypač pavojingas tiems žmonėms, kurie turi polinkį į venų išsiplėtimą.“
Nuolatinio sėdėjimo pasekmė – visa „puokštė“ sveikatos sutrikimų. Gali atsirasti virškinimo sistemos sutrikimų, varginti vidurių užkietėjimas, išsivystyti hemorojus, prostatitas, įvairių medžiagų apytakos sutrikimų, didėja rizika priaugti svorio.
„Užkirsti kelią įvairioms ligoms gali fizinis aktyvumas. Mankštintis, sportuoti ypač reikia tiems žmonėms, kurie priversti nuolat važinėti automobiliu ar kita transporto priemone, – teigia gydytoja T.Baikštienė. – Be to, reikia įprasti važiuojant daryti pertraukėles, pamankštinti kojas, atlikti keletą paprastų pratimų.“
Fizinė veikla normalizuoja širdies ir kraujagyslių veiklą, pagerina raumenų, nervų sistemos tonusą.
Sutrikimų progresavimas labai priklauso nuo to, kiek laiko praleidžiama kelyje, kaip rūpinamasi savo sveikata, kaip leidžiamas laisvalaikis.
Taisyklinga padėtis prie vairo
- Šlaunys turėtų kuo labiau atsiremti į automobilio sėdynę.
- Atrėmę nugarą į sėdynės atlošą ir uždėję rankos riešą ant viršutinės vairo dalies patikrinkite, ar tinkamas atstumas tarp jūsų ir vairo.
- Vairą laikykite taip: kairė ranka turėtų būti ties 9 valanda (imant pavyzdžiu laikrodį), dešinė – ties 3 valanda.
- Pedalai turi būti patogiai pasiekiami kojomis.
- Nugarą laikykite tiesiai, kad sumažintumėte nugaros ir kojų skausmo riziką.
Paprasti mankštos pratimai, padedantys sumažinti raumenų įtampą, pramankštinti sustingusį stuburą, o daryti juos galima netgi stovint transporto kamščiuose:
- Sudėkite rankas ant sprando tarsi rąžydamiesi, ištieskite nugarą, pasukite galvą.
- Sudėkite rankas tarp šlaunų ir kilstelėję pečius pajudinkite juos į priekį ir atgal, palenkite galvą pirmyn, atgal, į šonus. Paskui apsukite galva ratą į vieną, į kitą pusę.
- Jei esate ne vairuotojas, o keleivis, pakelkite vieną koją nuo grindų ir pirmyn atgal palankstykite pėdą. Paskui pėdas energingai pasukiokite į abi puses.
- Jei kelionė ilga ir yra galimybė, atsigulkite ant nugaros, kojas pakelkite į viršų ir, į ką nors atrėmę, palaikykite, paskui iškeltas kojas po keletą kartų leiskite žemyn į vieną, į kitą pusę.
- Jei kelionė trunka ilgiau, būtina kas valandą ar dvi daryti pertraukas ir išlipus iš automobilio pasivaikščioti, pasimankštinti: padarykite pritūpimų, įtūpstų, pasukite liemenį, pašokinėkite ar bent jau greitai pasivaikščiokite.
