Draudimo bendrovės BTA duomenimis, daugiausiai avarijų įvyksta mėnuliui esant delčios fazėje. Tada avaringumas keliuose yra 4 proc. didesnis nei vidutinis, tuo tarpu per pilnatį eismo įvykių skaičius išauga 2 proc.
Saugiausia keliuose esant priešpilnio fazei, kai avaringumas sumažėja 7 procentiniais punktais.
Mėnulio fazių įtaką jaučia ir BTA klientų aptarnavimo skyrius, kurio darbuotojai sulaukia skambučių antplūdžio dėl eismo bei kitų draudiminių įvykių.
BTA nepilnų trejų metų duomenimis, delčios bei pilnaties mėnulio fazių metu fiksuojama kur kas daugiau įvykių nei įprastai. Šiuo metu avaringumas yra didžiausias tarp 13 val. ir 14 val., kai avarijų fiksuojama keturis ar net penkis kartus daugiau nei vidutiniškai per valandą.
Taip pat pastebėta, kad esant pilnačiai žmonės, įvykus eismo įvykiui, dažniau praranda savikontrolę, tiek nukentėjusieji, tiek kaltininkai dažniau pasiduoda emocijoms, mažiau vadovaujasi logika.
„Tokį avaringumo pasiskirstymą skirtingų mėnulio fazių metu turbūt būtų galima paaiškinti dažnai mėnulio sukeliamais miego sutrikimais. Žmonės yra veikiami dviejų kraštutinių mėnulio fazių – visiškos tamsos ir tuomet, kai mėnulis atspindi daugiausiai šviesos.
O bloga miego kokybė mažina darbingumą, susikaupimą kelyje, vairuotojai dažnai būna nervingesni, aplaidesni, suirzę“, – teigė BTA Ekspertizių skyriaus vadovas teigia Andrius Žiukelis.
Pasak specialisto, pati saugiausia yra priešpilnio mėnulio fazė. Jos metu per nepilnus trejus metus užfiksuota mažiausiai eismo įvykių ir 7 proc. mažiau nei jų nutinka vidutiniškai. Lyginant su pilnaties 13 -14 val. avaringiausiu metu, per priešpilnį avarijų įvyko 20 proc. mažiau.
Mėnulio įtakos žmogaus organizmui klausimas mokslininkų interpretuojamas įvairiai. Vieni mokslininkai teigia, kad poveikis tarp žmogaus ir šio dangaus kūno egzistuoja. Kiti šiuo klausimu neturi objektyvios nuomonės.
Remiantis BTA statistika, matyti, kad esant pilnačiai bei delčios metu, eismo įvykių skaičius žymiai padidėja, tokia tendencija pastebima ir kitose draudiminėse situacijose. Tai patvirtina BTA klientų aptarnavimo skyrius, kurio darbuotojai sulaukia iki 10 proc. daugiau skambučių nei įprastai, neretai net ir apie nebūtus įvykius.
Pasak BTA skambučių centro vadovės Jurgitos Labanauskienės, tokiu metu padažnėja suirzusių žmonių pasiteiravimų, pretenzijų ir reikalavimų, o kartais net ir grasinimų.
Žmonės skambina dėl įvairių įvykių, kartais, kaip vėliau paaiškėja, ir išgalvotų. Be to, klientai, kreipęsi priešpilnio mėnulio ar pilnaties metu, labiau linkę išsipasakoti, kalbėti asmeniniais klausimais, niekaip nesusijusiais su žala ar pardavimu.
Skambučių centro darbuotojai išklauso apie nesusiklosčiusius santykius su giminėmis ar kaimynais, dažnai darbuotojas net neturi galimybės įsiterpti. Tokiu periodu skambinę žmonės nori užuojautos, palaikymo – skambučių centras virsta „psichologine linija“.
J.Labanauskienė pamena, kaip kartą paskambinęs klientas, išgirdęs, kad atsiliepė Vaidas, su juo kalbėjo 10 minučių net neleisdamas įsiterpti, o paskui paaiškėjo, kad jis net nesuprato, jog paskambino į draudimo bendrovę BTA, o ieškojo Vaido, kuris yra mažos įmonės vadovas.
