Patvirtintas 95 gramų anglies dvideginio kilometrui tikslas reiškia, kad ateinančiame dešimtmetyje parduodami nauji automobiliai vidutiniškai 100 kilometrų suvartos apie 4,1 litro benzino arba 3,6 litro dyzelio - beveik trečdaliu mažiau nei dabar parduodamų naujų automobilių vidurkis.
Nors nutarimas dėl 95 g CO2 taikymo nuo 2020 metų buvo priimtas dar 2009-aisiais, paskutinius pusantrų metų vyko intensyvios derybos dėl taisyklės įgyvendinimo sąlygų.
Šių metų birželį ES šalys jau buvo pasiekusios neformalų susitarimą patvirtinti 95g CO2/km tikslą 2020 metams, tačiau tam paskutinę minutę pasipriešino Vokietija, gindama prabangių automobilių gamintojų interesus, ir paskatino kitas valstybes pakeisti savo pozicijas.
Todėl spalį Europos Sąjungos aplinkos ministrų taryba nubalsavo nesilaikyti ankstesnio susitarimo ir pavedė Lietuvai ieškoti naujo kompromiso, kas iš esmės reiškė derybas dėl papildomų lengvatų automobilių gamintojams.
Penktadienį patvirtintas galutinis susitarimas išties mažiau ambicingas, nei minėtas birželio susitarimas.
Jame numatytas vienerių metų pereinamasis periodas – visiems naujiems parduotiems automobiliams 95 g CO2/km tikslas bus privalomas tik nuo 2021 metų, o 2020 metais šis tikslas bus taikomas 95 proc. parduodamų naujų automobilių.
Taip pat, 2020-2022 m. laikotarpiu gamintojai galės lanksčiai naudotis „superkreditais“, tai yra pasididinti savo CO2 tikslo „lubas“ iki 7,5 gramų parduodami elektromobilius.
Gamintojams suteiktos lengvatos reiškia, kad 95 g CO2/km tikslas be išlygų įsigalios tik nuo 2023 metų pradžios. Skaičiuojama, kad dėl to Europos vartotojų degalų sąnaudos bus 25 milijardų eurų didesnės ir papildomai bus išmesta 50 milijonų tonų CO2, nei tuo atveju, jei būtų paliktas galioti pirminis susitarimas
„Visgi pasiektas galutinis susitarimas yra kur kas ambicingesnis nei keli Vokietijos pasiūlymai, teikti derybų procese. Džiugu, kad politikams pavyko susitarti ir išlaikyti apčiuopiamą automobilių CO2 mažinimo ambiciją.
Pastaruoju metu didėjo rizika, kad gali tekti pradėti visą varginantį svarstymo procesą iš naujo. Tai būtų nutikę, jei Lietuvos komanda nebūtų sugebėjusi pateikti visas puses (Europos Parlamentą, Europos Komisiją ir Europos ministrų tarybą) tenkinančio kompromiso.
Dabar, turėdami patvirtintą 2020 metų tikslą, automobilių gamintojai gali saugiau investuoti į degalų sąnaudas mažinančias technologijas“ - teigė Baltijos aplinkos forumo klimato kaitos ekspertė Gintarė Jonušauskaitė.
Ateityje numatoma ir toliau palaipsniui mažinti automobilių degalų sąnaudas. Iki 2015 metų Europos Komisija turi pateikti tokio reguliavimo poveikio vertinimą ir pasiūlymus dėl sekančio 2025 metų automobilių taršos tikslo.
Nustatant naują tikslą bus atsižvelgiama į automobilių technologijų progresą, pramonės konkurencingumą bei būtinybę mažinti CO2 išmetimus.
Naujų automobilių efektyvumo reguliavimas nėra naujas reiškinys – jis vykdomas ir šiandien. Iki 2015 metų automobilių gamintojai privalo patobulinti savo technologijas siekdami, kad nauji automobiliai vidutiniškai išmestų ne daugiau kaip 130 g CO2/km - suvartotų apie 5,6 l benzino ir 5 l dyzelio 100 kilometrų.
„Nors dar liko daugiau nei metai iki termino pabaigos, šis tikslas jau beveik pasiektas. Šiandien rinkoje yra daug automobilių, kurie vartoja kur kas mažiau degalų.
Tai rodo, kad automobilių CO2 taršos tikslai veiksmingai mažina automobilių degalų sąnaudas. O tai naudinga tiek vartotojams, tiek energetiniam saugumui, tiek klimatui“, aiškino G.Jonušauskaitė.
