Nuo tragedijos neapsaugojo nei aukštesnės jėgos, nei apynaujis, saugumo sistemų prikimštas automobilis.
Tačiau šiuo keliu tarp Panevėžio ir Pasvalio važinėjantys žmonės pastebi, kad siaurame ruože nuolat įvyksta avarinių situacijų.
Avarijos kyla lenkiant
Link Rygos vedanti A10 magistralė turi vos po vieną eismo juostą į kiekvieną pusę, o kelias nuolat užkimštas sunkiasvorių vilkikų.
Jei išsirikiuoja vilkikų virtinė, lengvųjų automobilių vairuotojams nelieka nieko kito, kaip tik riedėti iš paskos apie 85 km/val. greičiu.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas neslėpė, kad kol kas nesiruošiama platinti siauro, itin intensyviai apkrauto kelio. Bet ruošiama kitokia išeitis.
„Ten labai didelis sunkiasvorių transporto priemonių eismas. Visame „Via Baltica“ kelyje ypatingai stebime saugumą ir pavasarį šiame kelyje esame pasirinkę atkarpą, kurioje bus padarytas eksperimentinis atitvaras tarp eismo juostų“, - sakė pašnekovas.
Vietoje platesnio kelio – atitvaras per vidurį
Tiesa, šis atitvaras atsiras kiek arčiau Panevėžio – kelio A10 12-14 kilometre, o lemtinga avarija įvyko 22 kilometro ruože, prie Pumpėnų. Tačiau jei atitvarai pasiteisins, jų vėliau bus pastatyta ir daugiau.
N.Abukausko teigimu, tokios griežtos priemonės imtis privertė kasdien besikartojančios avarinės situacijos, kai neištvėrę lėtesnio važiavimo vairuotojai rizikuoja lenkti vilkikus, nors automobilių „Via Baltica“ kelyje nuolat pilna.
Per pirmąjį šių metų pusmetį A10 kelyje įvyko trys avarijos, kuriose sužaloti trys žmonės. Praėjusiais metais ruožas mirtimis buvo paženklintas gausiau - 7 avarijose žuvo 7 žmonės ir buvo sužeisti 8.
Kol kas pirmadienio vakarą įvykusios nelaimės aplinkybės nėra iki galo ištirtos, bet pirminiais duomenimis klebono likimą lėmė didžiulis greitis. Sumaitoto automobilio spidometro rodyklė liko sustojusi ties 210 km/val. padala.
„Mes statome įvairių inžinerinių priemonių, bet ką jos gali padaryti, jei važiuojama 200 km/val. greičiu? Ir saugiausias elementas, kaip žiedinė sankryža, nesustabdytų lekiančio tokiu greičiu“, - tvirtino eismo saugumo specialistas.
Saugos pagalvės neišgelbėjo
Klebono gyvybės neišgelbėjo ir „Lexus RX450h” sumontuotos saugumo sistemos. Šis automobilis jau standartinėje komplektacijoje turėjo dvigubas priekines, šonines juosmens, kelių bei užuolaidines oro pagalves. Nuotraukose iš avarijos vietos matyti, kad jos visos išsiskleidusios.
Taip pat automobilyje buvo aktyvios galvos atramos, automobilio stabilumo kontrolė bei galėjo būti papildoma apsaugos nuo avarijos kontrolės sistema.
„Lexus“ atstovybės „Mototoja“ pardavimo vadovas Gintaras Sudaras svarstė, kad smūgis buvo toks stiprus ir netikėtas, kad jokios saugumo sistemos nebūtų galėjusios išgelbėti žmogaus.
„Automobilis svėrė apie 2,2 tonos, o susidūrė su 24 tonų sunkvežimiu. Kad ir koks saugus jis bebūtų, masės skirtumas toks didžiulis, kad nebelieka jokio skirtumo, su kokiu automobiliu važiuota“, - tvirtino pašnekovas.
Ar spidometras rodė tikrą greitį?
Jis pripažino, kad labai didelė tikimybė, jog mechaninis „Lexus“ spidometras iš tiesų užstrigo ties tokiu greičiu, kokiu ir buvo važiuota.
Tai reiškia, kad automobiliui ir jame sėdėjusiam dvasininkui teko apie 300 km/val. greičio apkrova – manomai 210 km/val. lėkęs vairuotojas rėžėsi į priešais apie 90 km/val. važiavusį vilkiką.
„Jokios saugumo sistemos nėra bandomos prie 200 km/val. greičio su 24 tonų svorio kliūtimi. Suveikė fizika“, - tvirtino G.Sudaras.
Įdomu tai, kad 2012 metais gamintojas atšaukė daugiau nei 150 tūkst. „Lexus RX“ visureigių dėl to, kad akceleratoriaus pedalas užstrigdavo už kilimėlio ir automobilis imdavo savaime bėgėtis, o vairuotojas negalėdavo jo sustabdyti.
Kvietimas pašalinti problemą galiojo automobiliams, pagamintiems tarp 2008 metų lapkričio 28 dienos iki 2010 metų rugsėjo 1 dienos.
Tačiau ar klebonas visą kelią viršijo greitį, ar akceleratorių spustelėjo tik prieš pat nelaimę, nebesužinosime – šiuose automobiliuose kol kas dar nėra montuojami į „juodasias dėžes“ panašūs įrenginiai.
