Bet retas vairuotojas susimąsto, kodėl taip elgiasi 20 tonų krovinį vežančio vilkiko arba autobuso su keleiviais vairuotojas.
Kuo didesnė transporto priemonės masė ir kuo didesnis jos greitis, tuo ji potencialiai pavojingesnė kitiems eismo dalyviams, nes jai sustoti reikia daugiau laiko, o jos stabdymo kelias ilgesnis.
Nepasakiau nieko naujo ir visi, regis, puikiai tai žino. Bet tuomet kodėl tiek daug matome situacijų, kai sunkvežimio ar autobuso vairuotojui palikus priekyje savęs jam reikalingą „saugos“ zoną, atsiranda daugybė „gudručių“, besistengiančių į tą tarpą įlįsti?
„Deja, dauguma kitų eismo dalyvių sunkvežimį mato taip pat kaip save. Jiems sunku įsivaizduoti jo galimybių ribas ir kaip tas ribas paveiks transporto priemonės gabaritai, svoris, inercinės jėgos“, - svarstė „Volvo Lietuva“ vairuotojų instruktorius Eivitas Žarys.
Pasak jo, turėtume įsidėmėti kelis labai svarbius dalykus. Pirmas jų tai, kad pavojinga užlįsti sunkvežimiui prieš pat „nosį“ – visada jo priekyje reikia palikti daug daugiau erdvės, nei yra įpratę lengvųjų automobilių vairuotojai. Ir tai ne tik situacijoje, kai stabdoma, artėjant prie sankryžos.
Neretai ir lenkimo metu lengvųjų automobilių vairuotojai per anksti grįžta į eismo juostą, priversdami sunkvežimio vairuotoją netikėtai stabdyti.
Antras svarbus dalykas - sunkvežimiui pajudėti iš vietos reikia labai daug energijos ir daug daugiau laiko, nei lengvųjų automobilių vairuotojams. Ką pastebime transporto spūstyje? Kol vilkikas trūkteli iš vietos, į priekyje jo susidariusią laisvą erdvę sulenda keli lengvieji. Ir vilkikas vėl lieka stovėti kur stovėjęs.
Trečia - tam, kad sunkvežimis galėtų atlikti apsisukimo manevrą ar posūkį, jam reikia daugiau vietos. Čia jau tenka prisiminti ir tokį nesupratimą, kaip kad lengvojo automobilio sustojimą sankryžoje, pervažiavus STOP liniją.
Sunkiasvorei transporto priemonei nebepakanka vietos įsukti ir taip eismas sutrikdomas visoje sankryžoje. Kaip pavyzdį galima paminėti ir lengvųjų automobilių „išmėtymą“ prie parduotuvių, kai krovininės transporto priemonės vairuotojui neįmanoma, nepademonstravus aukščiausiojo pilotažo, privažiuoti prie rampos.
Arba nuolat mūsų automobiliais užkimštuose kiemuose matomą vaizdelį, kai juose, mėgindamos atlikti savo funkciją, manevruoja šiukšliavežės. O juk privažiuoti reikia ir greitosios pagalbos bei ugniagesių automobiliams.
„Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad sunkiojo transporto vairuotojas paprastai yra įspraustas į griežtus laiko rėmus, kai pristatyti krovinį ar atvykti į paskirties vietą reikia numatytu laiku. Bet kokie trukdžiai jį išmuša iš numatyto grafiko, jau nekalbant apie didesnes degalų sąnaudas, kurios neretai vairuotojui tiesiogiai „kerta“ per kišenę.
Visa tai vairuotojui sukelia stresą. Taigi reikėtų suprasti, kad „mažųjų“ transporto priemonių vairuotojų nesupratimas ar, juolab, piktybiškas elgesys sunkiasvorių atžvilgiu, gali sukelti ir grįžtamąją reakciją,“ – pasakojo E.Žarys.
„Esu ir pats dirbęs vilkiko vairuotoju. Buvau sužavėtas lengvųjų vairuotojų tolerancija sunkiasvoriam transportui Anglijoje: vos įjungus posūkio signalą, lengvųjų vairuotojai pristabdydavo, palikdami man pakankamai vietos, ir net šviesomis parodydavo, kada galiu saugiai atlikti posūkį. Dar pastebėjau, kad jie buvo ypač dėmesingi automobiliams su kitos šalies transporto registracijos numeriais“, - lygino jis.
Mokantis vairuoti vertėtų „pradinukus“ supažindinti su kitų kategorijų transporto priemonėmis ne tik teoriškai. Valandėlė, praleista sunkvežimio kabinoje realiame eisme, nors ir šalia vairuotojo praverstų net ir patyrusiems lengvųjų automobilių vairuotojams.
Juk ne piktybiškai daugelis vairuotojų elgiasi netinkamai – tiesiog iš tiesų nesupranta, nes neturi atitinkamos patirties.
