Visus kelionės įspūdžius portalui lrytas.lt išsamiai papasakojo žygio metraštininkas Saulius Paukštys, o dabar pateikiame jums paskutinę pasakojimo dalį – atsisveikinimą:
„Monotoniškas peizažas vis labiau tirštėja nameliais, kaimeliais, miesteliais, dirbtuvėmis, gamyklomis ir kitokiais pastatais. Visa tai aukštėja ir tankėja. Mes privažiuojam Bankoką. Ir Viliaus navigacija mus veda į patį šurmulį – į patį centrinį miesto kaulą.
Čia stojame „Rikka Inn“ viešbutyje tarp barų, suvenyrų parduotuvių ir visokio plauko gatvės verslininkų. Susinešam daiktus. Motociklus išrikiuojam priešais duris, prie šaligatvio sustatom ir mašinas. Bet išdygęs policininkas liepia nešdintis.
Bandom derėtis ir aiškintis, bet policininkas nenumaldomas. „Jūs nesuprantat. Perstatykit mašinas“, - sako policininkas. Ką darysi, vairuotojai važiuoja ieškoti stovėjimo aikštelės, o motociklus nustumiam ant gatvės krašto.
Ir tik praėjus kelioms valandoms pamatom, kaip gatvė apauga palapinėm, vežimėliais ir triračiais, prikrautais valgių ir prekių. Praeiti sunku, trinamės pilvais su visokiausiais europiečiais ir amerikiečiais. Turistų čia daugybė.
Guodžiuosi Sigitui, kad tiesiog nėra ko fotografuoti. Tokie pažįstami europietiški veidai. Nelabai ir atskirtum, ar Bankoke, ar Kalvarijų turguje.
Bet čia, Bankoke gyvenimas kunkuliuoja kiekviename žingsnyje. O paėjus kvartalą į šoną patenki į tikras tailandiečių erdves, kur nesupranti nieko – nei kalbos, nei kvapų, nei valgių, nei ritualų.
Tyrinėjam Bankoką. Iš turistinės – suvenyrinės maišalynės čia lengvai gali peršokti į tailandietišką šurmulį. Randame egzotišką turgų tiesiog ant traukinio bėgių. Traukinys čia važiuoja keturis kartus per dieną.
Kaip tik galim stebėti pravažiuojantį pypsintį oranžinį traukinį. Susiskliaudžia prekeivių stogai ir pavėsinės, ant ratukų pavažiuoja į šoną prekystaliai. Dar nespėjus pravažiuoti paskutiniam vagonui vėl viskas grįžta atgal – išsiskleidžia stogeliai ir ant bėgių vėl išdėliojami vaisiai, žuvys ir makaronai.
Šalia bėgių prekiautojams nereikia mokėti mokesčių. Tailandietiškas maisto turgus kupinas nesuprantamų daiktų. Kitas egzotikos taškas – Mekongo upės deltoje, ant daugybės protakų ir kanalų kraštų, paramstyti poliais, ar kartais tiesiog vandeny plūduriuojantys būriai namelių, prieplaukėlių ir lieptelių.
Kiekviename namelyje kažką verda, parduoda, masažuoja ar dainuoja, o nuo vieno prie kito gali pereiti tilteliu ar priplaukti laiveliu. Laiveliuose – tailandietiškos inžinerinės konstrukcinės minties perlai. Juose sumontuoti gal traktoriaus varikliai, jie tiesiog pakabinti ant šarnyro ir kokių keturių metrų velenu suka sraigtą.
Kapitonas tiesiog labiau ar mažiau panardina veleną į vandenį ir taip reguliuoja greitį. Arba pasuka visą variklį į vieną ar kitą pusę – taip reguliuoja kryptį. Apiplaukėm tokiu laivu kelias salas. Tarp palmėmis apaugusių krantų šviečia jaukūs žvejų nameliai ir prabangūs vasarnamiai poilsiautojams. Vaizdai gražūs ir jaukūs.
Dar papietaujam pakrantės valgyklėlėj. Sėdim krante, o laivelis, kartu su virtuve plūduriuoja šalia. Valgius gauname tiesiog iš laivelio, kuriame šeimininkauja suplukęs virėjas-jūreivis. Lyg Venecijoje gali klaidžioti, žengdamas nuo vienos salos į kitą. Vienur pavalgydamas, kitur išgerdamas, dar kitur tiesiog gali paspoksoti kaip gyvena žvejų šeima.
Grįžtam į Bankoko centrą ir Vilius liepia visiems pasipuošti. Vakare mūsų komandą priims Bankoko meras. Ir mes bėgam ruoštis – skustis, plauti galvų ir šukuotis. „Čia ne juokas, reikia gražiai atrodyti“, – sako Vilius.
Liko valanda iki susitikimo, todėl mes gaudom „tuktukus“ - vietinius taksi. „Tuktukų“ aplink daugybė. Ir mes jau birbiam. Bet šitų stebuklų vairuotojai patys kaip tikri „tuktukai“ – vienas apveža mus ratu ir grįžtam iš kur išvažiavę.
Pasirodo vairuotojas nežino kelio į miesto rotušę. Susirenka būrys jų, pasideda riksmai, klyksmai. Sėdim ir laukiam. Galiausiai vėl važiuojam. Kelio trims minutėms. Išdidus „tuktukininkas“ priveža mus tiesiog prie policininko, saugančio rotušę.
Mūsų jau laukia. Marmuriniais laiptais įžengiam tiesiai į priėmimų salę. Kelneris baltom pirštinėm mums įpila arbatos. Atsidaro durys ir įžengia Bankoko meras. Visi tailandiečiai nusilenkia viršininkui, o mes pagarbiai atsistojam.
Vilius papasakoja apie mūsų žygį, o Rytis išdėsto istoriją apie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį ir mūsų misiją pažymėti legendinių Lietuvos lakūnų skrydžio aštuoniasdešimtmetį.
Miesto vadas ir mūsų ekspedicijos vadas paspaudžia vienas kitam rankas. Blyksi fotoaparatai. Ilgas ir nuotykingas mūsų žygis oficialiai baigėsi. Įveikėm keturiolika tūkstančių kilometrų. Pervažiavom Latviją, Rusiją, Kazachstaną, Kiniją, Laosą ir atvykom į Bankoką.
Kelionėje patyrėm daugybę nuotykių. Pamatėm kaip gyvena žmonės skirtingose šalyse. Pažinom skirtingą klimatą – buvom ir dykumose, ir džiunglėse, ir apledėjusiuose kalnuose, plaukėm upėmis, buvom pakilę iki ledynų.
O įspūdžiai turbūt bėgs mums prieš akis dar ilgai ilgai. Kelionė baigėsi. Savo žygiu pagerbėm mūsų legendinių lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno begalinės drąsos žygį. Paminėjom jų skrydžio aštuoniasdešimtmetį.
Prisimindami legendinį skrydį per Atlantą savo žygiu norėjome parodyti, kad susitelkimas, vienybė ir ryžtas įgalina pasiekti bet kokį tikslą. Galbūt Lietuvoje po mūsų sėkmingo, beprotiškai tolimo ir ilgo žygio atsiras daugiau ryžtu ir troškimu pažinti degančių širdžių.
Kelionė baigėsi. Dar kelias dienas būsime Bankoke. Reikės pakrauti į konteinerius techniką ir išplukdyti namo. Dar kelias dienas pailsėsime ir grįšime namo. Jeigu turėtumėte galimybių, ateikite mūsų pasitikti. Grįžtame lapkričio devintą.
O baigėsi tik mūsų keliavimas. Leidykla „Tyto Alba“ ruošia mūsų kelionės dienoraštį – fotografijų albumą. O „Lietuvos Ryto“ televizijos žiūrovų laukia kelių dalių filmas apie mūsų žygį. Dėkodamas visiems, kurie padėjo mums kelionėje noriu pasakyti „iki pasimatymo“. Nes Vilius jau sklaido naujus žemėlapius. Turbūt netrukus keliausime ir atrasime naujus kraštus.
Ačiū ir visiems kurie sekė mūsų žygį šiuos dvejus mėnesius, ačiū ir mūsų šeimų nariams, artimiesiems ir draugams, už palaikymą, namų ilgesį ir meilę. Ir dabar jau tikrai iki pasimatymo Lietuvoje.“
